Rusiškų laivų likimą spręs Klaipėdos teismas

UAB "Arctic Fishing", viena pirmųjų Lietuvoje pabandžiusi imtis krabų žvejybos, o vėliau išgarsėjusi Rusijoje įvykusiu incidentu dėl nelegalios žvejybos laivu "Jūrų vilkas", su kompensacijos ir laivus norinčiomis susigrąžinti rusų kompanijomis vis susitinka teismuose.

Bendrovę "Arctic Fishing" 2010-aisiais įsteigė uostamiesčio advokatas Vytautas Ramanauskas. Praėjus trejiems metams ji buvo parduota rusų kilmės JAV piliečiui Aleksandrui Jurijui Silaginui. Visai netrukus A. J. Silaginas iš rusų bendrovių "Čatka" ir "Bering" įsigijo tris rusiškus pavadinimus turėjusius laivus, kurie vėliau virto į "Karalių", "Jūros vilką" ir "Žalgirį". Laivai buvo perduoti Lietuvoje registruotai bendrovei "Arctic Fishing".

Netrukus teismuose atsidūrė minėtų rusų bendrovių ieškinys, jog laivų pirkimo-pardavimo sutartys yra niekinės, kad jų niekas nepasirašinėjo ir jos esą yra suklastotos. Dėl to buvo prašoma grąžinti laivus ir priteisti per 9 mln. eurų žalos, mat tokios sumos rusai neteko, nes negalėjo žvejoti.

Rusai pasitelkė ir rašto tyrėjus, kurie neva įrodė, jog sutartis pasirašė kitas asmuo.

Klaipėdos apygardos teismas buvo nusprendęs, kad ginčas turėtų būti sprendžiamas Rusijos arbitražiniame teisme. Tačiau rusai skundė teismų sprendimus, kol galiausiai byla atsidūrė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT). Kasaciniame skunde jie reikalavo, kad byla būtų nagrinėjama Lietuvoje, o "Arctic Fishing" toliau įrodinėjo, kad sandorių negaliojimo klausimą turėtų spręsti arbitražas.

LAT nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas pirmiausia turėjo išklausyti UAB "Arctic Fishing" ir nustatyti bendrovės poziciją dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos teisme. Jei bendrovė nesutiktų, tada teismas turėtų nukreipti šalis spręsti ginčą ginčijamoje sutaryje numatytu būdu - Rusijos arbitražiniame teisme. Tad LAT nusprendė panaikinti klaipėdiečių priimtos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį.