"Ragainė II" pasuko į Omano sultonatą

Kintiškis buriuotojas Andrius Varnas kartu su komanda - savo dukra Rasa ir jos draugu Egoi - tęsia 2008-aisiais pradėtą kelionę aplink pasaulį jachta "Ragainė II". Tiesa, pats buriuotojas, jau palikęs Maldyvus, savo odisėją vadina "katastrofiškai trumpa".

Apie tai - naujausiame A. Varno laiške (kalba netaisyta):

"Sveiki

Kelionė tęsiasi (mėgiamas O.Benderio posakis)....

Jau jachtos achteryje (gale) liko šiaurės Maldyvai, toli toli priekyje, šiaurės vakaruose arabai ir Oman‘o sultonatas. Ir vėl nauja šalis, nauja kultūra, religija. Man kartais net galva pradeda suktis nuo šalių, papročių, kultūrų gausybės šioje kelionėje. Iš tikro, mūsų dviejų metų kelionė aplink pasaulį yra katastrofiškai trumpa. Mes apiplauksim pasaulį, bet tik žvilgtelėsim į jį. Gi, norint kažkiek daugiau pamatyti pasaulio, susipažinti su įvairiom kultūrom, papročiais, reikėtų bent jau 4 metų... Deja, tokio laiko ir finansų limito neturim, tikrai, deja, deja...

Apie Maldyvus galima rasti begalę info internete. Čia galima rasti tūkstančius foto ir aprašymų šių nuostabių salų, bet internete nerasite aprašytų kad ir tokių faktų:

atplaukėm į Maldyvų šiaurines salas pavakary. Radom prie Uligam salos apie 20 užsiinkaravusių jachtų, susiradom tarpelį tarp jų ir išmetėm inkarą šalia mūsų draugų švedų jachtos "Stressless". Kol tvarkėmės, per VHF radijo Uligam muitinė mums pranešė, kad už pusvalandžio atvyks patikrai su kateriu. Ir iš tikro, už kokių 20 min. atplaukė kateris ir jame kokie šeši įvairūs pareigūnai (kariškiai, muitininkas, sanitarijos gydytojas, pasieniečiai, dar kažkas). Puolėm su Rasa rišti krancus (fenderius), saugant Ragainės bortus, bet pareigūnų kateris išsitraukė savo didžiulius baltus krancus ir patys švelniai pririšo savo kateri prie Ragainės. Toliau - gražiau: visi pareigūnai tvarkingai nusiėmė savo batus ir su kojinėm užlipo ant Ragainės denio ir į kajutę. Čia jau aš ilgai stovėjau išsižiojęs: to dar savo buriavimo praktikoje nemačiau, kad taip pareigūnai gerbtų jachtą ir saugotų jos denį. Tiesa, Australijoje pareigūnai paklausė, ar galima su batais ant denio lipti ir tiek.

Atsimenu, pirmaisiais atgautos Nepriklausomybės metais, savo pažįstamam, aukštas pareigas einančiam LT pasienio pareigūnui, bandžiau išaiškinti, jog pasieniečiai galėtų nusiimti batus lipdami ant jachtų denio. Tai šis pareigūnas ilgai žiūrėjo į mane, galvodamas ar aš iš jo nesišaipau, po to pasakė, kad to neleidžia statutas, pasieniečio garbė ir orumas... tada jau aš ilgai tylėjau: ką gi, čia LT...

Na, o Maldyvų pareigūnų garbė ir orumas nenukenčia, kuomet jie lipdami į jachtą patikrai ir nusiima batus, atvirkščiai, viso pasaulio buriuotojai, buriavimo gidai pažymi Maldyvų pareigūnų korektiškumą, tvarkingumą ir nepriekaištingą elgesį. Kažkodėl niekur neradau ir nerandu parašytų gerų žodžių apie Indonezijos, Šri Lankos ar Lenkijos pareigūnus ar...

Uligam sala, viena iš šiaurinių Maldyvų salų, 2 km ilgio ir apie 0,5 km pločio. Gyvena 480 gyventojų kaip ir kiekvienoje musulmoniškoje šalyje. Labai daug vaikų, saloje yra visa infrastruktūra: mokykla, administracija, greitoji pagalba ir, aišku, mečetės. Labai tik įdomu: yra mečetė vyrams ir atskira mečetė moterims. Nesu islamo žinovas, tai nežinau kodėl tokia atskirtis. Šios šiaurinės Maldyvų salos dar likusios daug maš nepaliestos didžiųjų turizmo srautų: Uligame tik dabar statomas didžiulis kurortinis miestelis, tuomet ir visas salos gyvenimas pasikeis, neliks jaukumo.

Vieną dieną su įvairių šalių buriuotojais išsinuomavome motorinį laivelį ir išvykome į dienos kruizą su pietumis po aplinkines mažas Maldyvų salas, kuriose dar nėra resortu (kurortų). Vienose salose gyvena keli šimtai gyventojų, kitos negyvenamos, rezervatai. O gamta tai faaaantastiska: gražiausi koralai, žydras vanduo, gausybė žuvų ir... ramybė.

Uligam saloje, kiekviena pavakare vietinis jaunimas žaidžia futbolą. Aišku, Egoi, kaip baskas ir Bilbao "Athletic" fanas šiai pagundai neatsilaikė. Prie jo prisijungiau ir aš (vaikystėje irgi žaidžiau), taip kad vakarais žaisdavom su vietiniais futbolą. Jie labai mumis stebėjosi, nes retai jachtų komandos atvyksta su jais pažaisti. Labai įdomiai žaidimas baigiasi: tik saule pradeda liesti horizontą, pasigirsta iš mečečių islamo maldos. Tuomet nesvarbu, kurioje vietoje aikštės yra kamuolys ir koks rezultatas, visi nustoja žaisti ir traukia į kaimą namo iki kito vakaro. Tiesiog islamas čia reguliuoja viską...

Atskirai noriu aprašyti unikaliai liūdną atvejį mūsų buriuotojų bendruomenėje. Kaip jau minėjau, atplaukę į Uligam, išmetėm inkarą netoli mūsų pažįstamų, švedų jachtos "Stressless". Po pareigūnų patikros Egoi su Rasa išdūmė į krantą. Aš, gi, aplankiau su valtele Ingmarą ir Gun iš "Stressless". Ingmaras pasiguodė, jog jis neplauks per Aden‘o įlanką su jachtų konvojumi, nes jam sunku vienam pastoviai kontroliuoti aplinką ir išlaikyti atstumus tarp jachtų: jo žmona serga ir serga Alzhaimerio liga. Reikalinga pastovi priežiūra. Aš sunkiai įsivaizduoju JŲ buriavimą, bet Ingmaras liūdnai pažymėjo: mes su Gun jau 50 metų - negaliu aš jos palikti ligoninėse, štai ir plaukiojame dviese po pasaulį neskubėdami. Iš Raudonosios juros "Stressless" pasuks į Graikiją, ten Ingmaras ir Gun paliks kuriam laikui savo jachtą, grįš į Švediją, pasiims savo mobilų namelį ir kartu atvažiuos į Graikiją prie jachtos. Taip ir gyvens prižiūrėdamas Gun arba jachtoje, arba mobiliam namelyje. Tokia štai liūdna istorija.

Na, o mus mūsų tvarkaraštis vėl varo pirmyn. Atsisveikinau su Ingmaru ir Gun, išsitraukėm iš koralų inkarą ir pakelėm bures į Oman‘o sultonatą, Salalah uostą (1300 j.m). Vėl vandenynas, vėl 03 30 utc laiku radijo sąšauka 8188khz, vėl buriavimas, vėl nauja šalis...

Iki kito karto

Linkėjimai

Andrius

RagainėII

Maldyvai - Oman"

ve.lt inf.