"Ragainė II" įveikė Raudonąją jūrą

Užpraeitais metais į kelionę aplink pasaulį jachta "Ragainė II" leidęsis kintiškis buriuotojas Andrius Varnas vis arčiau namų - su ekipažu, kuriame yra ir jo dukra Rasa su draugu iš Ispanijos Egoi, jis įveikė Raudonąją jūrą.

Plačiau apie tai - keliautojo laiške (kalba netaisyta):

"Sveiki

RagainėII jau saugiai stovi prisirišusi prie bojos port Suenc jachtklube, ties Suenco kanalo žiotim, šalia kanalu praplaukia didžiuliai laivai į ir iš Suenco kanalo (netgi mačiau praplaukianti povandeninį laivą). Mano draugai šilutiškiai išvyko namo, o aš laukiu dukros ir Egoi grįžtančių iš kelionės su tėvais po žemyninį Egiptą ir ruošiu jachtą sekančiam, Suenc kanalo ir Viduržemio jūros etapui...

Net pačiam dar nesitiki, kad už Ragainės II achterio (galo) liko visa Raudonoji jura (toliau RJ), vis dar norisi žvilgtelėti į prognozes ir pažiūrėti, gal jau silpsta siaurės vejas... taip jis mums įsikyrėjo paskutines savaites, kad vis neišnyksta iš minčių.

Iš Safaga žvejų uostelio inkaruotės tik išaušus (net neišgėrus kavos) pakelėm inkarą ir ramiu oru, be vėjo, su variklio pagalba pasukom link Hurgada: distancija trumpa, tik 32 j.m. Manėm iki pavakario tikrai pasieksim. Bet čia, gi, RJ, ramus motoravimas baigėsi už geros valandos ir vėl atsibudo šiaurys, tik šį kart, matyt, rimtai supykęs, kad mes taip drąsiai išplaukėm. Na ir užpūtę, tai užpūtė. Laimei, neturiu jachtoje stacionaraus vėjo greičio matuoklio, išskyrus savo patyrusi pirštą, ištrauktą iš burnos. Šis, gi, prietaisas tuoj pat parodė, kad reikia maksimaliai mažinti bures ir saugoti jachtą, nes siaurės vėjas nejuokauja. Atrodo, ne pirmi metai buriuoju, bet RJ atrodau kaip naujokas: bangos labai stačios ir kietos, vanduo pekliškai sūrus ir graužia akis. Na, dar pridėkime ir nesama smėlį. Matomumas kokios 2 mylios, ne daugiau, o laivu judėjimas intensyvus. Atvykę mano draugai šilutiškiai irgi nesitikėjo tokio nedraugiško priėmimo, bet ką padarysi, su šio regiono šeimininke RJ nepasiginčysi, tad teko kentėti. Į Hurgadą atplaukėm jau temstant, marinoje vėl sutikau savo draugus – šį kart švedų ir norvegų jachtas. Jie bandė irgi per šį vėją išplaukti iš Hurgados link Suenco kanalo, bet sugebėjo nuplaukti tik 10 mylių ir grįžo atgal į mariną. Vėjas sieke 50 mzg., gūsiuose ir daugiau, mes gi atrodėm jų akyse kaip didvyriai, nors ir buvom velniškai pavargę nuo to bangų ir druskos šokio.

Egipto RJ pakrantės miestai, tai ištisi viešbučių, kurortų, pliažų, kavinių ir restoranų kvartalai, kažkokios darnios architektūros ar senamiesčių iš vis nėra. Man tai ir Hurgada ir port Ghalib primine mūsų dabartinę, sudarkytą Palangą, kur viskas tarnauja turistui ir "money". Atrodo buvau teisus, kai artėjant link Egipto krantų dukrai pasakiau, jog Egipte net nesinori lipti iš jachtos, rusų turistų galima ir kitur pasižiūrėti... Gal žemininiam Egipte ir yra kažkas nacionalinio, bet RJ pakrantėje tikrai nieko egiptietiško nėra.

Vis tik už kelių dienų prognozės leido palikti Hurgadą ir patraukti toliau RJ į šiaurę, į Suenco įlanką. Ačiū Dievui, bent pora dienų prasilaikė silpni įvairių krypčių vėjai. Tai žongliruojant su įvairiausiom burių kombinacijom priartėjom prie Suenc kanalo žiočių, ir tik likus iki kanalo 50 j.m. vėl parodė savo charakterį šiaurys. Na bet mes jau stipriai pramokom RJ buriavimo ypatumų, tad iškart nėrėm į artimiausią įlanką Marsa Thelemet pasislėpti. N vėjas ir vėl siekė virš 30 mzg. už kelių valandų į įlanką įplaukė kroatų jachta su austru įgula. Jiems vejas sudraskė genują, liko tik nedidelis stakselis - RJ vis ką nors pasiima. Likusias 50 mylių įveikėm be vargo ir kovo paskutines dienos vakare, jau netgi tamsoje pasiekėm Suenc kanalo žiotis ir iš lėto, iš lėto, bandydami nieko neužkliudyti, įlindom į Suenc jachtklubo akvatoriją ir prisišvartavom prie bojos.

Niekam niekada nelinkėjau ir ateityje nelinkėsiu įplaukti naktį į nepažįstamus uostus ar marinas, bet pačiam tai labai dažnai tenka tai daryti ir manau po kiekvieno tokio įplaukimo pas mane atsiranda daugiau raukšlių ir žilų plaukų, bet kitą kartą ir vėl naktį tenka plaukti į nepažįstamus uostus... Kažkoks dėsningumas, tikrai nežinau kodėl...

Mano draugams šilutiškiams ši RJ atrakcija, nuplaukiant su Ragaine II virs 350 j.m. audringa jura prieš N vėją irgi manau liks ilgai atmintyje. O gautos buriavimo pamokos neprapuls veltui, gal kada ir jie sumąstys panašią kelionę RJ iš pietų į šiaurę.... Pasvajoti, gi, galima.

Linkėjimai visiems, sekanti karta info, manau, jau bus iš Viduržiemio jūros, vis arčiau namų...

Andrius

Ragainė II

Suenc yachtclub"

ve.lt inf.