Kintiškis buriuotojas Andrius Varnas su dukra Rasa ir jos draugu Egoi toliau tęsia kelionę jachta "Ragainė II" per Indijos vandenyno jūras. Paskutiniai į kelionę aplink pasaulį iš Klaipėdos išplaukusio ekipažo įspūdžiai - buriuotojo laiške Lietuvon (kalba netaisyta):
"Sveiki
tęsiame toliau savo kelionę per Indijos vandenyno pietų jūras, vis artėdami ir artėdami link namų, nors namai dar OHO kaip toli.
Dabar vis dar esame Indonezijos vandenyse. Praleidome kelias dienas nuostabiame Komodo gamtos rezervate, vienišose, negyvenamose salose, draugijoje su driežais, beždžionėmis, kalnais ir jūra. Sutikome kelias jachtas, taip pat plaukiančias link Malaizijos - australas Martin‘as iš Darwin‘o vienas plaukia iki Bali. Ten atskris jam į pagalbą sūnus ir dviese plauks iki Singapūro. Ten prisijungs ir žmona, o po to jau kartu nuspręs, kur toliau plaukti. Kitoje, labai jau gražioje jachtoje plaukia anglų - australų pora (turi dviguba pilietybe). Jie taip pat plaukia iki Malaizijos, o po to jau suks į dešinę, į Filipinus. Rodgeris, šios jachtos kapitonas, dar prieš 30 metų, būdamas jaunas vienas, su 9 metrų jachta, apiplaukė aplink pasaulį. Tai stovėdami užsiinkaravę šalia Lombok salos, vakare aptarinėjome geriausius, įspūdingiausius kelionių momentus, dalinomės patirtimi. Aišku, labai ir labai visi nustemba, kai sužino, kad mes iš Lietuvos, plaukiam aplink pasauli ir su tokia keista neįprasta įgula: tėvas su dukra ir jos draugu, basku. Gerai, kad turime pasiėmę iš Lietuvos daug lankstinuku, CD diskų, pristatančių Lietuva ir baskų kraštą. Visi labai ir labai maloniai nustemba, gaudami tokias mūsų dovanas.
Vieną dieną pas vietinius Lombok salos gyventojus išsinuomavome auto (čia tai nėra brangu), ačiū Dievui, su vairuotoju, nes šiame eismo chaose patiems vairuoti sudėtinga, ir turėjom dienos kelionę po salą ir didžiausią miestą Mataran. Mums didžiausia problema, tai kaip užsipildyti dujų balionus. Bėda ta, kad kiekvienoje šalyje vis kitokie standartai ir balionai. Deja, Indonezija ne išimtis, čia irgi savi standartai ir mūsų turimus australietiškus, ispaniškus ir Vakarų Europos (Olandijos) balionus čia nepildo. Bandysime dar Bali saloje. Blogiausiu atveju, teks vėl pirkti naują, dabar jau Indonezijos standartų dujų balioną. Juokaujame su Egoi: grįžę ir Baskijoje ir Lietuvoje galėsime surengti dujų balionų paroda, bus ir juokinga ir liūdna, nes tam išleidžiame vėlgi krūvą pinigų...
Aišku, buriavimas čia, pietų jūrose turi savo skonį ir sunkumus. Buvome jau pripratę prie stabilių vandenynų pasatų. Čia gi buriuojant tarp salų, sąsiauriais jau turime atsižvelgti į paros brizus, ypač naktiniai brizai nuo kranto būna labai stiprūs. Plaukdami iš Sumbawa salos į Lombok naktį gavom kranto brizą kokių 30 - 40 mazgų stiprumo. Teko buriuoti tik su maža priekine bure, foku, nes vėjas švilpė ir trumpos ir stačios bangos vis persirisdavo per denį. Tokią naktį dažnai sau mintyse kartoju "ir koks velnias nešė mane į tą galerą“. Bet... išaušta rytas, brizas nuslūgsta, pakyla saulė ir jau tenka jungti senuką VOLVO Penta, nes vėjo išvis nėra. Taip iki priešpiečių, po to jau atsiranda koks nors vėjelis, ir vėl visos bures į viršų, reguliuoji autopilotą ir kokias 3-5 valandas džiaugiesi smagiu buriavimu. Pavakarį vėl vejas silpsta, vėl variklis ir vėl naktį stiprus, šniokščiantis brizas nuo kranto. Prie viso šito, dar pridėkime sroves, ir pastovias ir potvyniu atoslūgių, kurios čia, pietų jūrose būna iki 5 ar 6 mazgų stiprumo. Po kelių dienų tokio buriavimo, sustoji prie nuostabios salos ir nori tik ramiai pamiegoti, pailsėti ir tik po to aplankyti eilinę nuostabią salą.
Linkėjimai visiems
Andrius
"Ragainė II“
Is Lombok i Bali, Indonezija
08°11.59’S; 115°46.30’E
11 10 utc; 2009 m spalio 18"
ve.lt inf.
Rašyti komentarą