Pritarta žemsiurbės įsigijimui

Klaipėdos uostas, kaip ir daugelis kitų pasaulio uostų, susiduria su tokia gamtine problema, kaip įplaukos ar laivybos kanalo užnešimas sąnašomis. Norint palaikyti projektinį gylį ir nemažinti leistinos maksimalios laivo grimzlės, reikia nuolat atlikti valymo darbus. Jiems samdomos įvairių šalių kompanijos. Esant skubiam atvejui, tarkime, po audros, susidaro nemažas kiekis sąnašų, kompanijos reaguoja per 5 darbo dienas. Operatyvumo tokiu atveju ne itin galima tikėtis.

Kitas dalykas, vien tik technikos mobilizacija kainuoja 200-250 tūkst. eurų. Jeigu reikia nusiurbti nedidelį kiekį sąnašų, nusiurbti kubai tampa auksiniais. Net po to, kai kompanijos atlieka valymo darbus, juos priimant neretai vyksta ilgi ginčai. Be to, kompanijos kratosi valymo darbų prie krantinių.

Po audrų susidarius sąnašoms, uosto naudotojai patiria didelių nuostolių. Yra buvę atvejų, kai po didžiųjų audrų Latvijos Ventspilio, Rygos uostuose sąnašų sluoksnis buvo 2 metrų storio. Praradimai, kai uostas negali priimti laivų, būna dideli.

Uostuose su tuo kovojama įvairiai. Ventspilis turi vieną, Vokietijos Hamburgo uostas - 2 žemsiurbes. Beje, Klaipėdos uoste apie 1930 metus buvo net kelios žemsiurbės.

2014-aisiais Klaipėdos uoste išvalyta 300 tūkst. kub. metrų sąnašų, pernai - 900 tūkst. Vidutiniškai per metus tenka išvalyti 350-450 tūkst. kub. m sąnašų. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, ateityje sąnašų bus daugiau.

"Turėdami žemsiurbę valymo darbus galėsime atlikti operatyviau. Be to, imsimės svarbių darbų prie krantinių, nes žemsiurbė būtų universali, turėtų greiferį. Tų darbų vengia rangovai, nes jie lėti ir labai imlūs laikui, todėl įkainiai milžiniški", - sakė A. Vaitkus.

Tikimasi, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos žemsiurbė bus pastatyta maždaug per 1,5 metų. Variklis bus pritaikytas vartoti ir dyzeliną, ir dujas. Pasak A. Vaitkaus, naudojant dujas, žemsiurbės eksploatacija kainuotų 40 proc. mažiau.

Uosto tarybos nariai vakar pritarė žemsiurbės įsigijimui, nes tai seniai lauktas dalykas. Profesorius Vytautas Paulauskas atkreipė dėmesį į tai, kad ji reikalinga ne tik projektiniam gyliui palaikyti. Turint tokią techniką, bus galima sutaupyti daug geros statybinės medžiagos. Iki šiol labai nemažai jos išmetama į jūrą.

Kadangi uosto taryba jau pritarė, informacija apie žemsiurbę bus teikiama Susisiekimo ministerijai. Tikimasi, kad po mėnesio jau bus skelbiamas konkursas dėl laivo statybos. Taigi po dvejų metų galima tikėtis, kad tokia technika pasirodys Klaipėdos uoste.

Tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos susisiekimo ministerija pritaria tam, kad žemsiurbės įsigijimui būtų skiriama ES lėšų. Projektas bus derinamas su Transporto investicijų direkcija.