Prisiminti lietuvių pėdsakai Horno rage

Praėjusį penktadienį į vakarėlį, skirtą paminėti 20 metų sukakčiai, kai pirmosios Lietuvos jachtos apiplaukė Horno ragą, susirinkę Klaipėdos miesto jūrinio buriavimo klubo nariai klausėsi vadinamųjų dabartinių laikų buriuotojų Everesto šturmuotojų įspūdžių.

Horno ragas tradiciškai laikomas piečiausiu Pietų Amerikai priklausančiu Ugnies Žemės salyno (Čilė) kyšuliu. Jis yra Horno salelėje, esančioje Dreiko sąsiauryje, galima sakyti, Atlanto ir Ramiojo vandenyno sandūroje. Dėl itin pavojingų laivybai sąlygų jį gaubia mitai ir legendos.

Horno ragą apiplaukti pradėjo burlaiviai nuo 1616 metų. Prie jo nuskendo apie 2 tūkstančius laivų ir apie 10 tūkst. jūreivių. Užtat buriuotojams Horno ragas - tas pats, kas lipantiems į kalnus Everestas. Visame pasaulyje yra įsteigti horniečių klubai.

TRIJULĖ. Prieš dvidešimt metų apiplaukusieji Horną jachtos "Aura" įgulos nariai(iš kairės į dešinę) Ričardas Ramanauskas, Linas Ivanauskas, Gediminas Pilaitis.

Pirma - jachta "Laisvė"

Pirmą kartą Lietuvos jūreivystės istorijoje laivas su Lietuvos vėliava apiplaukęs Horną buvo jachta "Laisvė". Tačiau jos įgulos nariai , tai padarę 1994 metų gruodžio 23 d., nebuvo pirmieji lietuviai, apiplaukę šį kyšulį. Pasirodo, tai jau buvo padarę 17 lietuvių, plaukdami su kitais laivais 1926-1928 metais . Tarp jų buvo daugiausia jaunuolių iš Kauno, viena moteris, 7 iš jų šioje legendinėje vietoje pabuvojo net po du kartus. Tad "Laisvės" kapitonas Ignas Miniotas pirmųjų lietuvių sąraše tebuvo 18-as.

Antroji Lietuvos jachta "Aura" Horną įveikė kitais metais, bet realiai maždaug po mėnesio - 1995 metų sausio 18 d. Trečioji buvo jachta "Ambersail", Horną pirmą kartą apiplaukusi 2009 metų vasarį. 2011 metais ten su jachta "Taura 2" pabuvojo Audrius Daunys. 2013 metų vasarį jachta "Ambersail" Horną įveikė trečią kartą. Buvęs jos įgulos narys Linas Ivanauskas (Linkus) Horną jau yra apiplaukęs net 4 kartus (jis buvo "Auros" įguloje). Štai tokie lietuvių pėdsakai Horno rage. Ir pastaruoju metu, vadinamaisiais naujaisiais laikais, jų vis daugėja. Tarp horniečių yra ir klaipėdiečių.

Pritrūko trijų savaičių

Buvęs jachtos "Laisvė" įgulos narys Gintaras Žukauskas sakė esąs dirbantis žmogus, tad negalėjęs anuomet dvejus metus buriuoti ir blaškytis po pasaulį su "Laisve". Jie su Algiu Patašiumi prie kitų įgulos narių prisijungė atskridę į Santjagą. Pasiekę Valparaisą iki Horno nuplaukė per 18 dienų. Nuotykių netrūko, buvo patekę ir ciklono centrą. A. Žukauskas parodė keletą nuotraukų, kitos per tiek laiko išsibarstė. Vienoje jų - po laisvės denį vaikštinėjanti višta. "O mes buvo pirmesni", - pasidžiaugė G. Žukauskas, turėdamas omenyje jachtą "Aura". "Mums būtų pakakę trijų savaičių, kad būtumėm aplenkę "Laisvę", - mano G. Pilaitis.

Su jachta "Aura" plaukiant apie Horno ragą patirtais įspūdžiais vakarėlyje dalinosi ne tik G. Pilaitis, bet ir architektas Ričardas Ramanauskas, Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabandrer" kapitono vyresnysis padėjėjas.

1992-1993 metais pirmosios Lietuvos jachtos "Lietuva", apiplaukusios pasaulį, įguloje buvo ir Jonas Limantas, turėjęs svajonę apiplaukti Horno ragą. "Lietuva" šio taško taip ir nepasiekė - buvo aiškinama, kad tokiu laivu į anuos vandenis plaukti negalima.

J. Limantas, kuris, pasirodo, labai sunkiai sega jūros liga, Olandijoje pasistatė 28 pėdų jachtą "Aura". Buvo užstatęs vieno kambario butelį ir gavęs lengvatinę paskolą. Jam padėjo Reda Veitaitė ne tik patarimais įsigyjant jachtą, bet ir buriuoti, kai jis liko vienas. (J. Limantas ir R. Veitaitė po kurio laiko susituokė, dabar gyvena Bostone, turi dukrą.)

Iš Klaipėdos J. Limantas su Žydrūnu Vasiliausku išplaukė 1994 metais rugsėjį. Tačiau pastarasis po kurio laiko "išlipo Šiaurės jūroje" ir patraukė namo. Sakoma jūroje sustrenkęs galvą. Jį skubiai teko pakeisti Linkui.

Šiai kelionei buvo ieškoma rėmėjų ir Klaipėdoje. G. Pilaitis prsiminė, kaip ėjo prašyti pinigų ir pas Martiną Gusiatiną, ir kitus Klaipėdos verslininkus. Ir jie jų davė, ko gero, nenorėdami prastai jaustis, jeigu tiems Horno šturmuotojams kas nors atsitiks. Užtat kaip nustebo Baltarusijos pareigūnai, kai jie su Ričardu vykdami į Maskvą parodė tiek dolerių.

Apiplaukė "skęsdami"

G. Pilaitis ir R. Ramanauskas atskrido š Buenos Aires ir dvi savaites laukė, kol Linkus ir kapitonas J. Limantas atplaukė su "Aura". Pasak R. Ramanausko, Buenos Airėse tada karaliavo klaiki biurokratija - plaustelio reikalus teko tvarkytis kelias dienas.

1994 m. gruodžio 31 d. "Auros" įgula buvo Punta Arene, ir buvo tiek nusikalusi, kad keturi vyrai nesugebėjo išgerti vieno butelio šampano, ir Naujieji metai jiems visai nerūpėjo. Čia jie susipažino su Prancūzijos buriuotojais, kurie plukdė turistus prie Horno rago. Vienas jų gal net 60-70 kartų buvo jį įveikęs. Prancūzai davė daug gerų patarimų lietuviams, kaip plaukti, be to, pasiskolino keptuvę.

Puerto Viljamse teko sutvarkyti formalumus, kurie privalomi visiems, plaukiantiems Horno link. Artėjant prie jo, papūtė labai stiprus vėjas. Pasak vietinių, jo greitis - 60 mazgų, o koks jis buvo iš tikrųjų, "Auros' įgula nežinojo, nes prietaisai neveikė. Teko pasitraukti į įlanką, kurioje jau buvo daug laivų, ir tris paras laukti. Paskui išgirdo, kad kelias valandas bus geras oras ir reikia varyti.

"Aura" Horno ragą pasiekė 1995 sausio 18 d. "To nepamiršiu visą gyvenimą. Jau matom Horną, jau reikia gerti šampaną, ateina iš apačios Gediminas ir klausia, ar "grindelės turi plaukioti". Pasirodo - mes skęstam", - kalbėjo R. Ramanauskas. Taip "skęsdami" jie ir apiplaukė Horną. Jame rado 4 Čilės kariūnus, koplyčią, svečių knygą...

G. Pilaitis "Auros" įgula vadina 5 muškietinikais. Dartanjano vaidmenį jis priskiria kapitonui J. Limatui, madam Bonasjė - R. Veitaitei.

Nepamirštami įspūdžiai liejosi kaip iš gausybės rago. Prisiminta, kad būnant Buenos Airėse reikėjo išvirti cepelinų, o parduotuvėje bulvių koks 100 rūšių - žinok, žmogau, kokių reikia lietuviškiems cepelinams.

Pasakota apie galingus škvalus ten, prie Horno", apie mėlyną sniegą, apie tai, kas nutinka pataikius į klasikinio ciklono akį. "Jaučiu tokį stiprų spaudimą, mane tiesiog plėšia nuo denio. Laikausi visas įsitempęs, šaukiu Linkų, o jis stovi ramus ir uogienę kabina iš stiklainio... " - kalbėjo R. Ramanauskas.