Pripažinta visiška laivo "LISCO Gloria" žūtis

Gaisras laive "LISCO Gloria" - viena rimčiausių avarijų, įvykusių Baltijos jūroje per kelis paskutinius dešimtmečius. Ekspertai konstatavo visišką šio laivo žūtį. Šiuo metu jis jau pjaustomas kaip metalo laužas AB Vakarų laivų gamykloje. Prikelti jį antram gyvenimui nebebus bandoma.

Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) ir Vokietijos federalinis jūrų avarijų tyrimų biuras baigė bendrą tyrimą dėl gaisro, 2010 metų spalio 8-ąją kilusio ro-ro keleiviniame laive "LISCO Gloria". Ekspertai pateikė 150 puslapių ataskaitą.

Šio tyrimo metu nebuvo siekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę, tai - kitų institucijų reikalas. Pagrindinis atlikto tyrimo tikslas - didinti laivybos saugumą. Ekspertai analizavo visą įvykių visumą - ir įgulos, ir kranto tarnybų veiksmus, atkreipdami dėmesį į tai, ko būtų galima pasimokyti siekiant išvengti tokių įvykių ateityje.

Ikiteisminis tyrimas darbų saugos ir sveikatos apsaugos laive reikalavimų pažeidimų požiūriu, kurį atlieka Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyrius, dar nebaigtas. Tyrimui vadovaujančios Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės teigimu, jis bus tęsiamas dar mažiausiai pusę metų. Pagrindinis stabdys - dar negauti atsakymai dėl teisinės pagalbos prašymo iš kitų šalių.

Pasak prokurorės, minėtos ekspertų išvados yra prevencinio pobūdžio ir baudžiamajai bylai įtakos neturės.

Priežastis - techninis gedimas

Tyrimo saugios laivybos požiūriu metu prieita prie išvados, kad gaisro židinys buvo sunkvežimis su priekaba, kurioje buvo gabenama šaldyta paukštienos produkcija, stovėjęs viršutiniojo denio šeštajame kelyje, pirmoje pozicijoje prie dešiniojo borto. Gaisras labai greitai plito ir netrukus apėmė visą laivą.

Priekabos šaldymo įrangos elektros energijos maitinimas buvo prijungtas prie laivo elektros energijos tiekimo tinklo. Labiausiai tikėtina gaisro židinio vieta - tarp sunkvežimio kabinos ir priekabos.

Dėl keletą savaičių trukusio gaisro ir labai aukštos temperatūros buvo sunaikinta daugybė transporto priemonių ir laivo konstrukcijų, ugnies poveikis buvo milžiniškas, palietus viskas byrėjo į pelenus. Todėl ekspertai nepriėjo prie neginčijamos išvados, kokia buvo pirminė gaisro kilimo priežastis. Vis dėlto konstatuota, kad gaisro kilmė nėra susijusi su žmogiškuoju faktoriumi, jis kilo dėl techninio ar elektrotechninio pobūdžio gedimo.

Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad apie menkiausią autotransporto priemonės gedimą vis dėlto privalo būti informuojami atsakingi kompanijos laivo savininkės darbuotojai, kad būtų iš karto imamasi veiksmų gedimams šalinti.

Pasak LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus, vienas iš probleminių dalykų, į ką turi būti atkreiptas dėmesys - transporto priemonės sustatomos viena prie kitos taip, kad žmogui pro jas praeiti labai sunku.

Sistema nesuveikė

L. Kasparavičiaus teigimu, gaisro židinys laive "LISCO Gloria" pastebėtas gana ankstyvoje stadijoje. Jį pastebėjo ir įgulos narys, ir sureagavo techninės priemonės, tačiau kadangi jis plito labai greitai, faktiškai nebuvo galima nieko padaryti. Gaisrą pastebėjęs įgulos narys pats nesiėmė kokių nors veiksmų, bet nuskubėjo daryti tai, kas jam priklausė daryti pagal grafiką. Turint omenyje gaisro plitimo greitį, manoma, kad jo veiksmai buvo adekvatūs.

Vėliau priimtas sprendimas aktyvuoti gaisro gesinimo sistemą, deja, ji nesuveikė. Tačiau, pasak L. Kasparavičiaus, nėra jokių garantijų, kad jeigu sistema būtų suveikusi, gaisras būtų buvęs užgesintas. Avarijų kituose laivuose patirtis rodo, kad ne visada pavyksta užgesinti gaisrą veikiant tokiai gesinimo sistemai.

Dabar diskutuojama, ar nevertėtų ir krovinių patalpose įrengti automatinės gaisro gesinimo sistemos, t. y. kad žmogui nereikėtų jos aktyvuoti.

Pasak L. Kasparavičiaus, įgulos veiksmai vertintini kaip ryžtingi. Jie, taip pat budrūs keleiviai, palankios oro sąlygos, greitas kranto tarnybų reagavimas bei pasiaukojantys žmonių, suteikusių pagalbą įvykio vietoje, veiksmai padėjo pasiekti pagrindinį tikslą - visi laive esantys žmonės buvo sėkmingai išgelbėti.

Tuo pačiu metu - kiti gaisrai

Minėtoje ekspertų avarijos tyrimo ataskaitoje yra pateiktos ir kai kurios rekomendacijos laivo savininkui, kranto ir gelbėjimo tarnyboms. Vyko labai didelio masto gelbėjimo operacija, kurioje dalyvavo daug tarnybų. Galima sakyti, kad gaisro tyrimas buvo daugiašalis, nes juo buvo suinteresuotos ir Danijos, ir Vokietijos, ir kitų šalių tarnybos.

Atkreiptas AB "DFDS Seaways" dėmesys į tai, kad keleivių evakuacijos iš laivo metu kilo keblumų dėl to, kad nebuvo galima atskirti įgulos narių nuo keleivių - jūreiviai neturėjo skiriamųjų ženklų.

Kranto tarnyboms atliekant savo veiksmus buvo iškilę problemų dėl to, kad vokiečiai kalbėjosi tarp savęs vokiečių, o ne anglų kalba. Ataskaitoje pateikta ir daugiau įvairaus pobūdžio rekomendacijų.

L. Kasparavičiaus manymu, Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras galėtų susipažinti su ekspertų išvadomis. Tokio masto operacijos koordinavimas ir tokio įvykio su tiek dalyvių valdymas gali daug ko pamokyti.

Ataskaitoje yra pateikti ir panašių įvykių kitų valstybių laivuose aprašymai. Panašiu metu gaisras vyko ir laive "Pearl Scandinavia", bet jį pavyko užgesinti. Jungtinės Karalystės laive "Clipper Commodore" užsidegė vilkikas su šaldymo įranga. Dabar ekspertai pabandys rasti bendrų panašių avarijų sąlyčio taškų.

Minėta ekspertų ataskaitą ir išvadas numatoma pristatyti Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Priešgaisrinės saugos pakomitetyje. Kartu su kitomis valstybėmis bus svarstoma, kokių sprendimų ir priemonių reikia imtis, kad būtų užtikrintas didesnis žmonių, laivų ir jais gabenamų krovinių saugumas.