Prašoma Malkų įlanką bent išvalyti

Žinia, didieji Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo darbai vyksta iki Malkų įlankos. Tad beveik kiekviename Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos ar plėtojimo tarybos posėdyje Malkų įlankoje dirbančios uosto kompanijos vis klausia, kada bus pradėti gilinimo darbai ir jų akvatorijoje.

Šį klausimą Uosto plėtojimo tarybos posėdyje pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė. Projektinis gylis toje įlankoje - 11 m, tačiau realiai, ko gero, vietomis nesiekia ir 10 m. Gilinti čia žadama iki 13-13,5 m. Planuojama iškasti beveik 1 mln., t. y. 900 tūkst. kubinių metrų grunto. Tai kainuos apie 30 mln. Lt. Malkų įlankoje bus įrengti du laivų apsisukimo ratai, tad papildomai reikės iškasti 1,5 mln. kub. m grunto.

Dar turės būti įrengta 1 km ir 110 m ilgio apsauginė sustiprinanti sienutė po vandeniu, kainuosianti apie 20 mln. Lt. Jos projektavimo darbus atlieka UAB "Sweco hidroprojektas". Pasak R. Mušeckienės, be tos sienutės negalima pradėti gilinimo darbų. Ji bus statoma, ko gero, 2014-aisiais, o gilinimo darbai Malkų įlankoje prasidės galbūt 2015-2016 metais.

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika teiravosi, ar nebūtų galima gilinimo darbų Malkų įlankoje atlikti etapais, tarkime, pagilinti bet iki 10 metrų gylio, nes uosto kompanijos jau dabar negali priimti didesnių laivų ir dėl to patiria nuostolių.

Pasak R. Mušeckienės, dėl tam tikrų apribojimų gilinimo darbų etapais Malkų įlankoje nebus galima atlikti.

Tada klausta, ar nebūtų galima atlikti valymo darbus siekiant projektinio gylio. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys pastebėjo, jog kol nebus išvalytos plaukiojančiųjų dokų duobės, tol valymo darbų įlankoje atlikti nebus galima. Latvijos kompanija, laimėjusi konkursą, šiuos darbus darys tik kitais metais.

Šiuo klausimu Uosto plėtojimo tarybos posėdyje patarta diskutuoti Uosto kapitono tarnyboje.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis atkreipė Uosto plėtojimo tarybos narių dėmesį į tai, kad žemsiurbės įsigijimo klausimas vis atidedamas. Kiti uostai turi savo žemsiurbes, tad valymo darbai nekelia didelių problemų.

Uosto direkcijos strateginio veiklos plano investicijų programą 2012-2014 metams pristatęs Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis pastebėjo, kad žemsiurbės, galinčios kainuoti apie 50 mln. Lt, įsigijimas turėtų būti įtrauktas į 2014-2020 metų finansinį laikotarpį tikintis šiam objektui gauti Europos Sąjungos finansinę paramą. Tokiu atveju Uosto direkcijai reikėtų išleisti mažiau lėšų šiam pirkiniui.