Pramoginiai laivai nesiveržia pro uosto vartus

Po Klaipėdos uosto akvatoriją ir Kuršių marias plaukiojantis laivas "Venus S" - vienas tų, kuriuos verslininkai įsigijo išvykoms į jūrą rengti. Tačiau didžiausias pramoginis uostamiesčio motorlaivis, galintis gabenti iki 200 keleivių, dažniau supasi ant Klaipėdos akvatorijos bangų, nei plaukia į jūrą. Jis registruotas vidaus vandenų registre. Kartais būna užsakomas uostamiesčio svečių ekskursijoms - pernai "Venus S" nebuvo gėda plukdyti ir krašto prezidentę Dalią Grybauskaitę, kai jai viešint Klaipėdoje buvo aprodomos uosto įmonės ir Kiaulės Nugaros sala, kurioje numatoma statyti dujų terminalą.

Saugumas kainuoja brangiai

Laivo "Venus S" savininkai aiškina, kad ketino plukdyti dideles grupes keleivių jūros pakrante, bet susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos biurokratinės procedūros, o svarbiausia - laivo parengimo kaina, nuo tokių ketinimų atbaidė. Motorlaivį tektų registruoti jūrų registre, tačiau tokiu atveju jam būtų keliami daug griežtesni techniniai ir įgulos kvalifikacijos reikalavimai.

Todėl dabar jūros pakrante galima plukdyti iki 12 keleivių, o 1000 litų už valandą kaina tokiai mažai grupei per didelė, tad ši pramoga nėra populiari.

Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius į tokią nuomonę atkirto, esą keleivinei laivybai kliūtis - ne ministro įsakymas, o trumpas šiltasis sezonas, didelė atsakomybė ir nedėkinga pakrantė, mat nėra kur prišvartuoti laivų ir saugiai laipinti žmones. Pasak jo, laiveliu "Giruliai" rengiamos išvykos iki Palangos tilto, bet dėl bangavimo ir supimo reguliarių maršrutų taip pat nėra.

"Suvaldyti jūroje 200 žmonių - ne taip paprasta, laivo savininkas privalo įgyvendinti iškeltus reikalavimus, įgula turi turėti jūrinius dokumentus, tai žmonių saugumo klausimas. Kad pasienio tarnyba reikalauja įgulos ir keleivių sąrašo - elementari taisyklė", - situaciją dėl "Venus S" savininkų apsisprendimo registruoti laivą vidaus vandenų registre aiškino E.Zacharevičius.

Norinčiuosius pasiplaukioti šiuo laivu stebina didžiulė kaina, ypač kai išvyka tokia trumpa. Tačiau žinant nuolatinį degalų kainų kilimą, motorlaivio nuomos nuolaidų rezervas jau išsekęs. Be to, kainą nustato rinka - galinčių tiek mokėti, ypač kai rengiami organizacijų pokyliai ar asmeninės šventės keleivinio laivo denyje, vasarą pakanka. Todėl miestiečiai dėkingi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, jau kelis sezonus vasaros savaitgaliais organizuojančiai šiuo laivu nemokamas ekskursijas po uosto akvatoriją gyventojams ir mieto svečiams.

Neįžvelgė turistų traukos

Uostamiesčio valdžia tikisi, kad Neringos savivaldybė, šiemet formaliai įgijusi teisę valdyti pakrantės akvatorijos ruožą, steigs pramoginiams laiveliams daugiau švartavimo vietų, tad turistinių plaukimų iš Klaipėdos daugės. Tokią perspektyvą atspindi ir dabartiniams verslininkams gresianti valstybės konkurencija.

Bendrovė Smiltynės perkėla pernai rudenį buvo paskelbusi greitaeigio kelto, kuris plauktų iš Klaipėdos į Nidą, pirkimo konkursą, tačiau pasiūlymai netiko, jie buvo atmesti. Vėliau šis sprendimas apskųstas, bet Klaipėdos apygardos teismas patvirtino, kad skundas nepagrįstas. Atnaujinti procedūrą Smiltynės perkėla neskuba, kol nėra tikra, ar bylinėjimasis baigtas.

Tarptautinių turistinių maršrutų reikalai visiškai įstrigę. Galimas sezoninės keleivinės laivybos linijas tarp Baltijos valstybių kadaise analizavę estai, Saremos laivybos kompanija, Klaipėdos krypties ekonominio naudingumo neįžvelgė dėl mažo keleivių srauto, netgi į artimiausią Latvijos miestą Liepoją.

Prieš kelerius metus atvykę į kelto statybos pradžios ceremoniją Vakarų laivų gamykloje Saremos laivybos kompanijos vadovai žurnalistams diplomatiškai žadėjo apsvarstyti maršruto į Klaipėdą iš Estijos variantą. Tačiau tąkart jie pasitenkino kelto "Scania" turistiniu reisu į Ventspilį. Dėl ekonomikos krizės šis maršrutas 2009 metais buvo nutrauktas, o žinių apie atnaujinimą iki šiol nėra.

Naujų keleivinių ir krovininių linijų iš Klaipėdos variantus ne kartą nagrinėjo ir danų kompanija "DFDS Seaways". Tačiau ji didiesiems keltams ieškojo ne tiek turistinių, kiek prekybai tinkančių krypčių. Keleiviai esą tik razina pyrage - pagrindinės pajamos gaunamos iš krovinių.

Šiuo metu naujo keleivinių keltų ir krovinių terminalo valdytojai yra gavę leidimą pradėti kranto statybas ir besidominčioms Klaipėdos uostu keleivinės laivybos kompanijoms gali įvardyti tikslią pabaigtuvių datą - 2013 metų vasara. Pernai Klaipėdos uosto direkcijos užsakymu rangovai pradėjo statyti prieplaukas, o iki tol visi naujo terminalo pristatymai nubrėždavo tik abstrakčią pabaigtuvių viziją.

E.Zacharevičius įsitikinęs, kad užtikrinti keleivinei linijai sėkmę galima tik pasiryžus didelėms pradinėms išlaidoms, o kompanijos siekia greitos investicijų grąžos. Jis priminė, kad į Lenkiją, Gdanską, buvo surengti vos keli kelto plaukimai, o priprasti prie naujovės turistams ir krovinių vežėjams reikėjo laiko.