Pigesni latviai ir lenkai išstumia lietuvius

Tai, kad šalies mokestinė sistema jūrininkams tampa vis didesne problema, rodo ir tai, kad Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikta studija "Detali jūrininkų su įdarbinimo santykiais susijusių mokestinių schemų Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės šalyse analizė". Ji baigta rengti šiemet vasario pabaigoje.

Latvijoje mažesni mokesčiai

Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) šalių laivuose dirba nedaug mūsų šalies jūrininkų. Daugiau kaip 5 tūkst. jų dirba laivuose su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis. Tokiu atveju Lietuvai jiems tenka mokėti visus mokesčius, įskaitant ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pastarasis dirbant Lietuvos ar ES laivuose nėra taikomas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža teigia, jog dėl šios priežasties jūrininkai išsiregistruoja iš Lietuvos ir registruojasi Latvijoje. Pasirodo, jog dėl šios priežasties dirbant laivuose su patogiomis vėliavomis reikia mokėti mažesnius mokesčius, mat Latvijoje mokesčiai jūrininkams skaičiuojami visai kitaip.

"Ten nėra jokių dienpinigių. Nesvarbu, su kokia vėliava laivas plaukioja, mokamas vienodas mokestis - karininkai nuo dviejų su puse minimalių atlyginimų, eiliniai jūreiviai - nuo pusantro. Man žinomas ne vienas toks registravimosi Latvijoje atvejis. Jūrininkų Lietuvoje mažėja. Kadangi jie apsigyvena Latvijoje, tai ir kursus ten lanko, ir dokumentus ten išsiima", - sakė LJS pirmininkas. Apie tokią situaciją seniai informuota ir Susisiekimo ministerija, ir buvusi Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA, dabar Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentas).

LJS jau seniai reikalauja, kad jūrininkams būtų taikoma vienoda apmokestinimo sistema, tačiau Lietuvos valdžia nenori su tuo sutikti. Pasak P. Bekėžos, nuo 2019 metų panašią kaip Latvijoje mokesčių sistemą įvesti planuoja ir estai. Anot jo, kitose valstybėse, pavyzdžiui, Olandijoje, vienokiu ar kitokiu būdu jūrininkams yra taikomos pajamų mokesčio lengvatos. Žinoma, yra ir tokių šalių, kur jūrininkai moka visus mokesčius.

Pasak Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos, informacija apie mūsų jūrininkų, dirbančių trečiųjų šalių laivuose, registravimąsi Latvijoje sklando ore, bet jis jos rimtai nevertina, nes nėra patikrinta, ar tai iš tikrųjų vyksta. LSLA atstovams žinomi keli asmenys, kurie dėl per didelių Lietuvos mokesčių registravosi Latvijoje.

G. Kutka neneigė, kad mokesčiai pas kaimynus mažesni. Pavyzdžiui, jeigu jūrininko atlyginimas 2,5 tūkst. eurų, gyvendamas Lietuvoje jis mokesčių sumokėtų 375, o Latvijoje - 90 eurų. Laivų savininkų atstovo teigimu, taip yra todėl, kad latviai yra nustatę socialinio draudimo mokesčio ir GPM lubas. "Kai mūsų šalies piliečiai tampa Latvijos piliečiais, tada jie moka 15 proc. GPM nuo nustatytų lubų. O Lietuvoje mokama 15 proc. nuo viso atlyginimo", - sakė G. Kutka. Tačiau, anot jo, Latvijoje jūrininkas, mokėdamas mažesnius mokesčius nuo lubų, gauna ir mažesnes išmokas, taip pat ir mažesnę pensiją.

Buvęs LSLA direktorius Robertinas Tarasevičius patvirtino, kad Latvijoje nėra svarbu, kokiame laive dirbi ir koks uždarbio dydis. Nustatytas nuolatinis GPM vienoks įgulos vadovaujančiajai sudėčiai ir kitoks eiliniams jūreiviams. "Be abejo, ten geresnės sąlygos. Dabar, kai ES gyvenamoji vieta nebesvarbi, galima deklaruoti kokią nori šalį, niekas netikrina, kur žmogus gyvena realiai", - sakė jis.

Įsidarbina per Latvijos kompanijas

Paklaustas, ar jūrininkų Lietuvos registre mažėjo, R. Tarasevičius atsakė: "Tai labai komplikuotas klausimas. Mūsų registras ilgą laiką buvo tvarkomas ir valomas, jame buvo daug žmonių, ne jūrininkų, bet turinčių tam tikrus dokumentus. Todėl sunku pasakyti, kokia tendencija buvo prieš 10 metų ir dabar. Tačiau pagal absolventų skaičių galima pasakyti, kad Lietuvoje iš principo jūrininkų skaičius gal ir nemažėjo, bet ir neaugo. O Lietuvos jūrininkų santykinis kiekis pasaulyje tikrai mažėja." Pasak jo, ar jūrininkas išsiregistravo iš Lietuvos, ar ne, LSLA nežino. LSLA jūrininkui dokumentą išduodavo nekreipdama dėmesio į jo gyvenamąją vietą.

"Latvija jūrine prasme yra šiek tiek aktyvesnė šalis nei Lietuva, tad gana didelis lietuvių skaičius įsidarbina per latvių "kruingo" kompanijas. Kai kurios jų reikalauja pasikeisti lietuviškus dokumentus. Bet šiandien mes negalime pasakyti, kad dėl šios priežasties tie žmonės tampa ne Lietuvos jūrininkais. Jie lieka mūsų registre. Tokio dalyko, kad jie keistųsi dokumentus ir taptų Latvijos jūrininkais, nebuvome pastebėję", - sakė R. Tarasevičius.

"Independence" lietuvių nėra

G. Kutka mano, kad įgulą šiam laivui formuojančiai bendrovei Lietuvos jūrininkai yra per brangūs. Šiandien šiame laive dirba kroatai ir latviai. Tiek Kroatijoje, tiek Latvijoje yra nustatytos socialinio draudimo mokesčio lubos jūrininkams. Įdarbinant mūsų šalies jūrininkus "Independence" negalima pritaikyti jokios lengvatos - nei tonažo mokesčio, nei GPM, taikomo ES jūrininkams, nes jų pajamos nuliniu tarifu apmokestinamos tik tada, kai uždirbamos laivo reiso metu. Žinia, laivas "Independence" stovi vietoje. Jūrininkams negalima mokėti ir dienpinigių, nes laivas yra Lietuvoje.

Paskaičiavus apytikriai išeitų, kad kapitonui latviui "Independence" reikėtų mokėti daugiau kaip 10 tūkst. eurų, o lietuviui - apie 15 tūkst. eurų.

"Independence" techniškai eksploatuojančios bendrovės "Hoegh LNG" vadovas Mindaugas Petrauskas teigia, jog Lietuvoje yra labai mažai jūrininkų, baigusių specialius mokymus bei turinčių darbo patirties analogiškuose laivuose. Todėl iki šiol bendrovė neturėjo galimybės įdarbinti Lietuvos jūrininkų savo valdomuose laivuose.

Pasak vadovo, nuolatos siekiama įdarbinti ir išlaikyti kompetentingą ir kvalifikuotą jūrinį personalą. Bendrovėje šiuo metu dirba apie 500 jūrinių specialistų. Darbo vietų išlaikymo rodiklis per 24 mėnesių laikotarpį siekia 98,2 proc.

Laivą valdanti bendrovė, įdarbindama jūrininkus, bendradarbiauja su savo ilgamečiais partneriais iš Kroatijos, Latvijos bei Filipinų jūrininkų įdarbinimo kompanijų.

Laivo "Independence" komandą sudarė ir sudaro įvairių pilietybių jūrininkai (Norvegijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kroatijos, Latvijos, Filipinų piliečiai).

Nuo 2017 metų gegužės bendrovė bendradarbiaudama su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla (LAJM) ir AB "Klaipėdos nafta" sudarė galimybę atlikti gamybinę praktiką pirmiems dviem LAJM kadetams. Šią praktikos programą planuojama tęsti ir toliau.

Lietuvos valdžia pražiūrėjo

LJS pirmininkas P. Bekėža nemano, kad Lietuva neturi jūrininkų, galinčių dirbti "Independence". Kai kuriuose laivuose dujovežiuose Lietuvos jūrininkai dirba net kapitonais.

Laive "Independence" iškelta Singapūro vėliava, jis priklauso Norvegijos bendrovei, tad užsieniečiai, anot P. Bekėžos, samdo ką nori. "Manau, kad mūsų valdžia prieš sudarydama sutartį turėjo numatyti, kad tame laive galėtų dirbti ir Lietuvos jūrininkai, kad jie turėtų galimybę stažuotis šiame laive. Kaip tanklaiviuose, taip ir laivuose dujovežiuose jūrininkams yra keliami specialūs reikalavimai, jie turi baigti papildomus kursus.

Artėja laikas, kai Lietuvai reikės išpirkti laivą, o specialistai neparengti - praktiką atliko gal tik du Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kursantai. Ir šį kartą pražiūrėta, taip kaip Būtingės naftos terminale, kurį aptarnauja ne Lietuvos vilkikai, ne Klaipėdos uosto locmanai. Valdžia įsivaizduoja esą dideli žinovai, nesikonsultuoja ir sudarydami sutartis neatkreipia dėmesio į tam tikrus niuansus", - sakė LJS pirmininkas.

Specialistų rengimu pasirūpinta

"Sprendimus dėl laive dirbančio personalo priima "Independence" operatorė bendrovė "Hoegh". "Klaipėdos nafta" (KN) savo ruožtu, siekdama užtikrinti vietinių kompetentingų specialistų pasiūlą, bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu ir kartu su šia švietimo įstaiga įkūrė Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų inžinerijos bakalauro studijų programą. Iki tol Lietuvoje tokių studijų nebuvo.

KN iniciatyva prasidėjo tarpuniversitetinis bendradarbiavimas su Kroatijos Rijekos universitetu, kuris yra viena iš pagrindinių SGD profesionalus ruošiančių mokyklų pasaulyje - todėl inicijavome studentų ir dėstytojų mainų programas, siekdami stiprinti reikiamas kompetencijas ruošiamiems SGD specialistams Lietuvoje. Bendrovė finansuoja 4 tikslines šios studijų programos vietas, kur rengiami SGD profesionalai, paklausūs visame pasaulyje, geriausiesiems skiria stipendijas. KN taip pat nuo 2017 m. priima praktikantus į SGD laivą-saugyklą "Independence" ir kitus skyrius, kur įvairių sričių studentai gali pritaikyti turimas akademines žinias", - teigia "Klaipėdos naftos" SGD verslo direktorius Tadas Matulionis.

Pigesni jūrininkai išstūmė lietuvius

Dar viena skaudi tema - Lietuvos jūrininkų Norvegijos laivyne faktiškai nebeliko, juos jau seniai išstūmė latviai ir lenkai. Norvegija yra pasirašiusi dvišalę sutartį su Lenkija ir Latvija, o Lietuva to nesugebėjo padaryti. Tų šalių jūrininkai dirba Norvegijoje, bet moka mokesčius pagal savo šalies mokestinę sistemą. Todėl latviai ir lenkai norvegams tapo patrauklūs įdarbinti.

"Mes irgi norėjome, kad Lietuva su Norvegija sudarytų dvišalę sutartį, kaip tai padarė Latvija, Lenkija, Kroatija, Rumunija. Mūsų šalis tokią sutartį sudaryti atsisakė dėl neaiškių priežasčių ir nepateikdama kokių nors svarių argumentų", - sakė P. Bekėža.

Pasak jo, ES direktyva leidžia valstybėms daryti išimtis jūrininkams, kad socialinį draudimą jie galėtų mokėti valstybėje, kurioje gyvena. Įprastai socialinio draudimo mokestį laivų savininkas turi mokėti toje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje žmogus dirba. Sudarius sutartis tarp dviejų valstybių, galima daryti tokias išimtis.

Todėl Lietuvai įstojus į ES 2004 metais Norvegijos tarptautiniame laivų registre (NIS) registruotų laivų, kurie plaukioja su Norvegijos vėliava, savininkai paprašė Lietuvos jūrininkų, kurių nemažai dirbo tuose laivuose, pereiti į Norvegijos savininkų laivus, plaukiojančius su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis. Pernai tuose laivuose dirbo 39 Lietuvos jūrininkai. Yra mūsų šalies jūrininkų, dirbančių ir NIS laivuose, jie socialinį draudimą moka Norvegijoje, ten gaus ir pensiją.

"Didesnė dalis mūsų jūrininkų dar prieš stojant Lietuvai į ES iš Norvegijos laivų buvo išstumti, nes atėjo dirbti ukrainiečiai, rusai - žmonės iš trečiųjų šalių, kuriems ES, Europos ekonominės erdvės teisės aktai netaikomi. Taigi pigesni trečiųjų šalių jūrininkai lietuvius nukonkuravo. Didžioji dalis mūsų jūrininkų perėjo dirbti į laivus, plaukiojančius su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis", - aiškino P. Bekėža.

MOKESČIAI. Jeigu jūrininko atlyginimas - 2,5 tūkst. eurų, gyvendamas Lietuvoje jis mokesčių sumokėtų 375, o Latvijoje - 90 eurų. Redakcijos archyvo nuotr.