Per metus žvejai Baltijoje prasižengė dvigubai daugiau

Iš šimto Lietuvos žvejybos laivų tik maždaug dešimtadalis išplaukia į tolimesnius vandenis. Dauguma gaudo žuvis Baltijos jūroje, o priekrantėje gali žvejoti 60 laivelių.

LRT televizijai filmuojant reportažą, pūtė stiprus vėjas, todėl traukiančiųjų tinklus buvo vienas kitas. Žvejybos kontrolės laivas priplaukė patikrinti, ar žuvų sugauta tiek, kiek nurodyta dokumentuose, ar nenaudoja ilgesnių, ar mažesnėmis akimis, nei leidžiama tinklų.

Vieno laivo vairininkas buvo įspėtas dėl nusitrynusio laivelio registracijos numerio. Jei kitą kartą bus tas pats, gali tekti ir baudą sumokėti.

Palyginti su ankstesniais metais, žvejybos pažeidimų padaugėjo dvigubai – pernai buvo užfiksuoti 26 atvejai.

Padidėjo pažeidimų priekrantėje. Žvejoja su tinklais uždrausta akimi arba būna per ilgi tinklai. Atviroje jūroje būna pažeidimų, susijusių su palydovinio ryšio sistema, kai žvejai perduoda duomenis į krantą“, – vardijo Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas.

Palydovinio ryšio stebėjimo sistema leidžia matyti, kur yra žvejybos laivai, – Baltijos jūroje, ar prie Afrikos krantų. Tarnyba stebi ir jų elektroninius žurnalus, kiek ir ko pagavo. Taip pat kontroliuojami ir kitų šalių laivai, žvejojantys Lietuvos vandenyse.

„Kontroliuojame mūsų žvejus, mus kontroliuoja auditas. Neseniai buvo iš Briuselio atvažiavę. Jų nuomone, žmonių per mažai, nes budėjimas trunka visą parą“, – sakė Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.

Jau pusmetį greta piniginių nuobaudų už pažeidimus skaičiuojami baudos taškai. Surinkus tam tikrą jų skaičių, žvejybos įmonės gali netekti leidimų žvejoti.