Pavadinimo nėra, bet Lietuvos vėliava keltuose liko

Po to, kai Danijos kompanija DFDS įsigijo "Norfolkline" bendrovę, buvo nuspręsta pertvarkyti organizacinę struktūrą, tad vyko DFDS ir jos valdomų kompanijų restruktūrizacija. Dabar visa kompanija yra padalinta į du didžiulius padalinius, kurių vienas "DFDS Logistics" teikia krovinių pervežimo treileriais, konteineriais ir geležinkeliais paslaugas, o kitas - "DFDS Seaways" užsiima krovinių ir keleivių pervežimu laivais ir valdo 30 laivybos maršrutų tinklą. Pastarajam ir priklauso buvusi AB DFDS LISCO.

Danai Klaipėdą pasirinko kaip pagrindinį savo uostą Baltijos jūroje, t. y. iš jo vykdomi pagrindiniai reisai, jame yra aptarnavimo bazė, strateguojamos kitos linijos.

Praėjusią savaitę apie 50 Klaipėdos "DFDS Seaways" kranto darbuotojų persikraustė į naujas patalpas. Jie įsikūrė Šaulių gatvėje buvusiame spaustuvės pastate, o kita tiek darbuotojų dar šių metų žiemą persikėlė į Jūrų perkėlos terminalą. Į pastarąjį persikraustė keleivių ir krovinių pardavimų, keleivių registracijos skyriai, kitaip sakant, tie darbuotojai, kurie dirba tiesiogiai su klientais. Iki birželio 1 d. turėtą pastatą J. Janonio gatvėje planuota perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Keis laivų pavadinimus

Šiuo metu "DFDS Seaways" (buvusi DFDS LISCO) turi 8 laivus: keltus "Vilnius Seaways" (plaukia į Vokietijos Zasnico uostą), "Kaunas", "LISCO Maxima", "LISCO Patria", "LISCO Optima", "Liverpool Seaways" ir ro-ro laivus "Tor Botnia" bei "Tor Finlandia". Pastarasis laivas aptarnauja DFDS liniją tarp Škotijos (Rosyth) ir Belgijos (Zeebrugge). Visi danų valdomos bendrovės laivai plaukioja su Lietuvos vėliava, juose dirba Lietuvos įgulos - kiek daugiau nei 550 jūrininkų. Beje, bendrovė teikia techninio aptarnavimo ir valdymo paslaugas keleiviniams laivams "Princess Maria"(plaukia iš Sankt Peterburgo (Rusija) į Suomijos Helsinkio uostą) ir "Princess Anastasia"(plaukia iš Sankt Peterburgo į Švedijos Stokholmo uostą0, kuriuos yra išsinuomojusi kompanija INFLOT. Tai reiškia, kad kapitonas ir visa techninė komanda šiuose laivuose yra iš AB "DFDS Seaways", iš Lietuvos, o keleivius aptarnaujantys įgulos nariai - iš Rusijos.

Beje, buvusios DFDS LISCO laivų pavadinimai irgi bus keičiami, pavyzdžiui, keltas "LISCO Maxima" bus pavadintas "Maxima Seaways". Keitimo procesas yra susietas su planiniu laivų remontu, tad naujas pavadinimas ant borto puikuosis tik po jo.

Nauja linija, naujas keltas

AB "DFDS Seaways" keltas "Kaunas" šiemet gegužės 25 d. padarė pirmą reisą iš Kylio (Vokietija) į Ust Lugos uostą (Rusija), atidarydamas naują liniją. Ji papildys jau egzistuojantį koridorių tarp Rusijos ir Vokietijos, t. y. liniją Sankt Peterburgas-Karlshamnas (Švedija)-Kylis, kuria plaukioja "DFDS Seaways" laivas "Tor Botnia". "Kaunas", galintis gabenti 262 keleivius, 90 geležinkelio vagonų arba 1600 linijinių krovinio metrų, plaukios maršrutu Kylis-Zasnicas-Ust Luga.

Nuo gegužės 11 d. iš Klaipėdos į Karlshamną pradėjus plaukti naujam keltui "Stena Feronia", kurį AB "DFDS Seaways" 5 mėnesiams išsinuomojo iš kompanijos "Stena", keleivių talpa linijoje padidėjo 14 proc., o krovinių - apie 15 proc.

"Stena Feronia" yra to paties tipo keltas kaip ir "Liverpool Seaways", irgi plaukiantis į Karlshamną. AB "DFDS Seaways" pastarąjį nusipirko po ro-pax laivo "LISCO Gloria" gaisro, taip iš dalies kompensuodama jo praradimą. Abiejų laivų talpa yra panaši - jie gali plukdyti per 300 keleivių ir per 2100 linijinių metrų krovinių.

Laivo "Stena Feronia" techninė įgula yra "Stenos", o keleivius ir vairuotojus aptarnauja "DFDS Seaways" įgula.

"Stena Feronia" šioje linijoje pakeitė ro-pax laivą "LISCO Patria", kuris galėjo gabenti tik 240 keleivių ir 1700 linijinių metrų krovinių. Pastarasis dabar yra išnuomotas kitai kompanijai ir plaukioja tarp Paldiski ir Kapellskar, t. y. iš Estijos į Švediją. Pasak "DFDS Seaways" Rinkodaros skyriaus vadovo Vaido Klumbio, tokie laivų mainai atlikti pirmiausia siekiant padidinti krovinių talpą Klaipėdos - Švedijos maršrute. Kai šioje linijoje dirbo "LISCO Patria", pasitaikydavo dienų, kai laive jiems trūkdavo vietos, Jūrų perkėlos terminale jie turėdavo praleisti 1-2 reisus, kol būdavo išplukdomi. Šiuo metu linija Klaipėda-Karlshamnas yra lankstesnė, todėl galima geriau tenkinti klientų poreikius.

Laivas naujokas

Neseniai įsigytas ir tik šiemet vasarį Švedijos linijoje dirbti pradėjęs laivas "Liverpool Seaways" buvo pastatytas Italijoje 1997 m. Jis neturi ledo klasės, tačiau kadangi Klaipėdos uostas yra neužšąlantis, tokios funkcijos nepasigendama. Jame yra 335 miegamosios vietos keleiviams, t. y. lovų kajutėse, jis gali paimti 2,1 tūkst. linijinių metrų krovinių. Nuolatinę kelto įgulą sudaro 33 žmonės, o šiuo metu dirba 38, mat atlieka praktiką Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai. Kelto kapitonas Kęstutis Žikas sako esąs patenkintas praktikantais, nes ši mokymo įstaiga juos gerai paruošia, tad nekyla jokių problemų nei dėl anglų kalbos, nei dėl kitų dalykų.

Pasak kapitono, laivas gali įsibėgėti iki 21 mazgo ir į Karlshamną nuplaukti per 10 valandų, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jis plaukia 14 valandų. "Liverpool Seaways" turi, pasak kapitono, puikius stabilizatorius, vadinamuosius sparnus, kad audros metu keleiviai mažiau justų supimą.

K. Žikas išlaikė egzaminą ir į Karlshamną plaukia be locmano. Šis kaunietis, nuo mažens svajojęs apie jūrą, 1976 m. baigė Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, į kurią įstojo mokytis būdamas 15 metų. Šiemet sukanka 35 metai, kai jis dirba laivuose. Yra plaukiojęs ir žvejybos laivais, nuo 1992 metų dirbo AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", kapitono pareigas eina nuo 1996 metų, keltuose dirba nuo 2002 metų.

Keleiviai - važiuojantys dirbti žmonės

2007 metais buvusios DFDS LISCO laivai pervežė 140 tūkst. keleivių, piko metu, 2008-aisiais - 148 tūkst., 2009-aisiais buvo 7 proc. nuosmukis (uždaryta Rygos linija, kiek sumažėjo srautai Karlshamno maršrute, o Kylio linijoje ir tais metais keleivių daugėjo), 2010-aisiais - 165 tūkst. Keleivių automobilių pervežimai išaugo nuo 50 iki 65 tūkst. per metus, jų kasmet daugėjo 14-15 proc.

"DFDS Seaways" keleivių pervežimo pardavimų skyriaus vadovas Arvydas Skuodas teigia, kad lietuvių, plaukiančių keltais, daugėja. Pasak jo, prognozuota, kad šiemet gegužę, atsivėrus Vokietijos darbo rinkai, keleivių srautai bendrovės keltuose, plaukiančiuose į šią šalį, padidės 10-15 proc., tačiau, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, jų padaugėjo beveik 20 proc. A. Skuodas teigia, kad keleivių judėjimas į Vokietiją nėra vienpusis, t. y. žmonės ir išvažiuoja, ir grįžta atgal, ir sako, kad evakuacija iš Lietuvos nevyksta.

Pasak V. Klumbio, Vokietijos linijoje plaukiojančiuose keltuose pastebėti nauji keleiviai, kurių anksčiau beveik nebūdavo. Tai 30-40 metų amžiaus neišlaidaujantys žmonės, kurie važiuoja dirbti. Kiek jų naudojasi keltų paslaugomis, bendrovės atstovai negali pasakyti, nes kol kas niekas jokių tyrimų neatliko, tačiau šiemet gegužę bilietai buvo sparčiau perkami, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, t. y. buvo labiau perkami iš anksto.

"Manome, kad keleivių srautų didėjimui įtakos turėjo ir lietuvių emigracija į Vokietiją, tačiau koks jos mastas, tiksliai pasakyti negalime. Mūsų keltuose, ypač tuose, kurie vyksta į Švediją, pagrindinį segmentą sudaro žmonės, važiuojantys dirbti. Pavyzdžiui, pastebėjome, jog važiuojantys dirbti į Angliją grįžta aplankyti Lietuvos su automobiliais, pažymėtais angliškais numeriais. Jų keltuose, ypač vasarą, būna ne tiek jau mažai. Paprastai važiuojantys dirbti mūsų linijomis naudojasi nuolatos, prie laivų pripratę ir nebėra tokie taupūs ir atsargūs, kaip dabar vykstantys dirbti į Vokietiją.

Kitas keleivių segmentas - asmenys, keliaujantys verslo reikalais, t. y. verslininkai, vykstantys į komandiruotes, smulkūs verslininkai, keliaujantys į Vokietiją nusipirkti prekių. Nemažai žmonių keliauja lankyti šeimos narių, giminių ar draugų. Vasarą keltuose labai padaugėja vykstančių atostogauti, turistinių grupių, keliautojų su nameliais ant ratų (kemperiais)", - pasakojo V. Klumbys.

Pasak Rinkodaros skyriaus vadovo, neoficialiomis žiniomis, gautomis iš ambasadų, Norvegijoje dirba apie 35 tūkst. Lietuvos gyventojų, Vokietijoje - apie 47 tūkst., Anglijoje - beveik 240 tūkst. Suprantama, dalis tų žmonių naudojasi šios bendrovės keltų linijomis, nes patogu plaukti iš Lietuvos laivu į Vokietiją ar Švediją, o paskui važiuoti toliau.