Paskutinis reisas - laivą į metalo laužą

Paskutinis reisas - laivą į metalo laužą

Laivų mechanikas Leonardas Glodenis, turintis 44 metų darbo stažą, per savo gyvenimą dirbo tik dviejose darbovietėse. Šiemet jam įteiktas Jūros veterano ženklas.

Jau 12 metų jūrinių švenčių metu teikiami Jūros veterano ženklai, kuriuos įsteigė Lietuvos jūrų sąjunga (LJS) ir asociacija Jūros veteranai. Juos gauna jūrininkai, išdirbę jūrų laivuose ne mažiau kaip 12,5 metų ir turintys ne mažesnį kaip 20 metų bendrą darbo stažą.

Gegužės 20 d., per Europos jūros dieną, prie "Albatroso" paminklo išplaukusiems ir negrįžusiems jūrininkams bei nuskendusiems laivams LJS pirmininkas Petras Bekėža šį ženklą įteikė žvejybos laivyno mechanikui Leonardui Glodeniui, Lietuvos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose išdirbusiam 24 metus, o jo bendras darbo stažas - 44 metai.

L. Glodenis kilęs iš Mažeikių. Atvykęs į Klaipėdą, metus pasimokęs, įsidarbino laivuose refrižeratorių mašinistu. Klaipėdos jūreivystės mokykloje mokydamasis neakivaizdiniu būdu įgijo mechaniko specialybę. Kodėl pasirinko būtent tokią specialybę, ir šiandien negali pasakyti.

Dirbo ir Refrižetorių laivyno bazės, ir vėliau bankrutavusios Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" laivuose. Labiausiai jam patiko dirbti tokiuose transportiniuose laivuose kaip "Rusų sala", "Antanas Sniečkus", "Štorm". Jų reisai buvo trumpesni - 1-1,5 mėnesio. Šie laivai surinkdavo žuvų produkciją žūklavietėje ir gabendavo į kokį nors uostą, kartais ir į Klaipėdą.

Kiek vėliau dirbo plaukiojančiosiose bazėse "S. Girėnas", "Palanga". Pastarajame laive buvo paskutinis jo, kaip jūrų mechaniko, reisas. Pradėjo byrėti žvejybos laivynas, laivai buvo išparduodami.

"Mes nieko negalėjome pakeisti. Nepasakyčiau, kad visai naujus laivus pjaustė kaip metalo laužą, bet pjaustė. Paskutinį reisą dariau su "Palanga", plukdžiau ją į Indiją, į metalo laužą. Žinoma, skaudėjo širdį, bet ką padarysi. Išplukdėme į krantą, ant seklumos, ir palikome, o patys lėktuvu parskridome namo. Manau, visas turėtas plaukiojančiąsias bazes pardavė kaip metalo laužą ir išplukdė į Indiją", - pasakojo L. Glodenis.

Jis neslepia, kad mechaniko specialybė sunki. "Kai dirbi prie Afrikos krantų, jau ir taip karšta, o mašinų skyriuje apskritai pekla. Kitokios priemonės atsigaivinti kaip apsipilti šaltu vandeniu nebuvo. Dabar keisčiau specialybę, rinkčiausi laivavedžio. Kad ir kaip būtų, jo darbe daugiau romantikos. O mechanikas esi kaip rūsyje uždarytas, nieko nematai, nieko nežinai. Be to, sėdi dideliame triukšme, vibracija... Visa tai atsiliepia sveikatai. Kol esi jaunas, nejauti", - atviravo buvęs mechanikas.

Kai žvejybos laivynas pradėjo byrėti, jame darbo nebeliko, reikėjo galvoti, ką daryti toliau. Įsidarbinti užsienio laivuose L. Glodeniui jau trukdė amžius.

Išėjęs iš "Jūros" įsidarbino AB "Klaipėdos nafta" estakados operatoriumi. Šioje bendrovėje jis išdirbo apie 16 metų. Taigi per visą gyvenimą žmogus turėjo tik dvi darbovietes. Šiuo metu jau treji metai kaip pensijoje.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder