Parengtas antras pietinio aplinkkelio detalusis planas

Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus, vadinamojo pietinio aplinkkelio, detalųjį planą rengia UAB "Sweco Lietuva". Plano organizatorius - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Deja, šis planas jau rengiamas antrą kartą. Pirmą detalųjį planą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų. Esminė problema ta, jog buvo pažeisti planuojamoje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų interesai - nebuvo suformuotos nuovažos į jų sklypus. Antrasis planas ją išsprendė. Beje, jau buvo parengtas ir pietinio aplinkkelio techninis projektas, kuris dabar turės būti koreguojamas atsižvelgiant į naują detalųjį planą. Pastarajam jau pritarė Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės.

Vienas iš privačių žemės sklypų savininkų - UAB "Ferteksos transportas" kartu su UAB Birių krovinių terminalu abejoja pietinio išvažiavimo reikalingumu. Pasak UAB "Sweco Lietuva" viceprezidento Aido Vaišnoro, "Ferteksos transportas" prašė apskritai nesvarstyti pietinio aplinkkelio koncepcijos, nes projektas esąs abejotinas.

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos teigimu, jo bendrovė labai suinteresuota pietiniu aplinkkeliu, nes apie 80 proc. jos krovinių srautų gabenama autotransportu. Atsiradus aplinkkeliui būtų galimybė greitai pasiekti magistralinius kelius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija patvirtino, kad abejonių dėl pietinio išvažiavimo nekyla ir jis yra vienas iš prioritetinių jos objektų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas primena, kad 20 mln. Lt kainavęs Jūrininkų prospektas buvęs pasirinktas tik kaip laikinas variantas.

Kita vertus, kadangi pietinis aplinkkelis labai sunkiai skinasi kelią, atsirado abejojančiųjų, kad šis projektas apskritai kada nors bus įgyvendinamas. A. Vaišnoro teigimu, nereikėtų tuo abejoti, nes Seimo nutarimas įpareigoja Susisiekimo ministeriją įgyvendinti pietinio aplinkkelio tiesimo projektą.

Žemę paims visuomenės poreikiams

Pačioje pietinėje miesto dalyje nuo kelio Šilutė-Klaipėda, kuris ateityje taps magistraliniu, bus formuojamas naujas magistralinis kelias, įsiliesiantis į pietinę Klaipėdos uosto dalį. Tuo siekiama iš urbanizuotų uostamiesčio gatvių nukreipti autotransporto srautus už miesto. Be to, kalbant apie pramonės plėtrą, tik pietinėje miesto dalyje yra neužstatytų teritorijų. Suformavus pietinį aplinkkelį ši teritorija būtų paruošta naudojimui.

Planuojama daryti Minijos g. ir Taikos pr. tęsinius, rekonstruoti Minijos g. ir Jūrininkų pr. sankryžą, viaduką virš geležinkelio, numatoma jungtis į Kairių gatvę, planuojamas magistralinio kelio tęsinys iki kelio Šilutė-Klaipėda, centrinėje dalyje ketinama suformuoti dviejų lygių sankryžą su nuovažomis į gretimas teritorijas.

Pasak A. Vaišnoro, formuojant magistralinį kelią negalima nuovažų daryti kur tik panorėjus. Būsimasis kelias dalina sklypus, tad transporto prieiga prie jų tampa problemiška. Jo teigimu, naujasis detalusis planas numato servitutus, kad būtų galima privažiuoti prie atskirų sklypų.

Pietinio aplinkkelio projektą sudarys du komponentai. Vienas - miesto gatvių, kurios patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją, statyba arba rekonstrukcija. Tai yra tos gatvės bus statomos ir projektuojamos kaip miesto gatvės ir atitinkamai finansuojamos iš miesto biudžeto.

Tačiau didžioji aplinkkelio dalis patenka į Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją.

Kadangi pietinis aplinkkelis yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, kai bus patvirtintas jo detalusis planas, Susisiekimo ministerija turės parengti jo specialųjį planą. Pasak A. Vaišnoro, jį rengiant gali atsirasti šiokių tokių korektūrų, susijusių su žemės paėmimu. Kai specialusis planas bus parengtas, tada bus pradėtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Pagrindinė šio detaliojo plano problema ta, kad didžiulė teritorija patenka į žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

O negabaritiniai kroviniai?

Uosto krovos kompanijų atstovai norėjo žinoti, ar bus galima aplinkkeliu gabenti negabaritinius krovinius ir pasiekti magistralinius kelius. Pasak V. Šileikos, negabaritinių krovinių uoste daugėja ir jau dabar susiduriama su jų išvežimo problema. A. Vaišnoro teigimu, negabaritiniams kroviniams išvežti yra numatyta šiaurinė miesto dalis. Rengiant pietinio aplinkkelio detalųjį planą negabaritinių krovinių gabenimo galimybės nuodugniai nebuvo nagrinėtos, nes nebuvo suformuluota tokia užduotis. Anot A. Vaišnoro, reikia žinoti negabaritinių krovinių parametrus, kad būtų galima atsakyt į klausimą, ar bus galima juos vežti per pietinę dalį. Elektrinės reaktorius juo negalėtų būti gabenamas. O šiaip pietinis aplinkkelis ir numatytas, ir projektuojamas sunkiasvoriui transportui.

Tokia situacija piktino uostininkus, nes pietinis aplinkkelis, jų manymu, būtent yra skirtas uosto krovinių srautams. Jie teiravosi, kuo remiantis buvo nuspręsta, kad negabaritinius krovinius reikia vežti per šiaurinę dalį, jeigu šiuo metu apie 99 proc. jų gabenama iš pietinės dalies. A. Vaišnoras paaiškino, jog galimybės išvežti iš uosto negabaritinius krovinius buvo nagrinėtos rengiant Visagino atominės elektrinės specialųjį planą, tačiau kalba ėjo apie itin didelius, pavyzdžiui, 1350 t sveriančius krovinius. Pasak A. Vaišnoro, tokiam kroviniui buvo vienintelis tinkamas variantas - šiaurinė uosto dalis.

Profesoriaus Vytauto Paulausko teigimu, pietinėje dalyje buvo numatyta sunkiuosius krovinius plukdyti baržomis vasarą vidaus vandens keliais iki Veliuonos ar Kauno. Pastarajame netgi buvo numatyta įrengti tam specialią prieplauką.

Uostininkų manymu, jeigu dabar nebus numatyta galimybė išvežti sunkiasvorius ar negabaritinius krovinius, paskui to padaryti nebebus įmanoma. Uosto taryba iš esmės pritarė pietinio aplinkkelio koncepcijos sprendiniams, tačiau pažymėta, jog būtina įvertinti pietinės uosto dalies kompanijų pastabas dėl galimybės gabenti negabaritinius ir sunkiasvorius krovinius.