Parduodamas Jūrininkų centro pastatas

Jūrininkų centras duris atvėrė 2005-ųjų lapkričio pabaigoje. Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) Jūrininkų rėmimo fondas jūrininkų aptarnavimui gerinti Lietuvoje skyrė daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių. LJS nusipirko 40 arų sklypą, jame buvo pastatytas 2 aukštų 600 kv. m ploto pastatas ir įrengtas modernus jūrininkų centras, kainavęs 2,5 mln. litų. Nuo to laiko jame kas mėnesį apsilanko po kelis šimtus jūrininkų, kur jiems teikiamos įvairios paslaugos. Šiame centre yra įsikūrusi VšĮ Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija, kuriai jau daug metų vadovauja Algirdas Grybas.

LJS pirmininkas Petras Bekėža sako, jog sprendimą parduoti centrą taryba priėmė iškart po Naujųjų metų. Tačiau jį reikėjo derinti su minėto fondo atstovais Londone. Jie pardavimui neprieštaravo.

"Mes savo įsipareigojimus ITF įvykdėme. Jokių pasikeitimų, kad valstybė imtųsi rūpintis užsienio jūrininkais mūsų šalyje, ką ji turėtų daryti pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimus, nematyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kai teikė ataskaitą dėl tos konvencijos vykdymo Lietuvoje, apie jūrininkų gerovę ir jų aptarnavimą net neužsiminė. Tarsi mūsų šalyje tokia veikla net nebūtų vykdoma. Mūsų pareiga ginti jūrininkus ir atstovauti jų interesams, o valdžia, ratifikavusi tokią konvenciją, tegu vykdo savo funkcijas", - aiškino P. Bekėža.

Apie LJS sprendimą nutraukti šią veiklą informuota ir Uosto direkcija.

Pasak P. Bekėžos, toks didelis Jūrininkų centras, koks yra Klaipėdoje, pasikeitus sąlygoms, pradėjus naudoti naujas technologijas, atsiradus galimybei aptarnauti jūrininkus pačiuose laivuose, yra nebereikalingas.

LJS lėšomis prisidėjo ir prie centro statybos, ir kasmet skirdavo lėšų jam išlaikyti. Vien iš to, ką jam skirdavo Uosto direkcija ar buvo gaunama iš renginių organizavimo, jis išgyventi negalėjo. Užsienio laivų jūrininkams paslaugos centre buvo teikiamos beveik nemokamai, taikant didžiules nuolaidas.

LJS ketina naudotis nekilnojamojo turto pardavimo paslaugomis. Pastato su žeme vertė šiuo metu nesiekia net pusės milijono eurų. Toks statinys itin didelės paklausos dabar neturi.

P. Bekėžos teigimu, iki tol, kol pastatas bus parduotas, LJS rems centrą ir jame veikla bus vykdoma.

"Aš neprarandu vilties, manau, kad šis klausimas bus išspręstas kaip nors teigiamai ir jūrininkai be paslaugų Klaipėdos uoste neliks. Tai - ne tiek mano, kiek jūrinės bendruomenės reikalas, tai valstybės rūpestis. Aš tik nedidelis sraigtelis, 18 metų dėjęs visas pastangas, kad tas centras veiktų, kad užsienio jūrininkai išsivežtų apie Lietuvą gerą įspūdį. Mes net sunkiausiais laikais, kai iš Uosto direkcijos negavome nė cento, vis dėlto sugebėjome neužsidaryti. Jeigu turime vieną pirmaujančių uostų Baltijos regione, negi dabar neišspręsime neesminio klausimo? Tai prestižo dalykas", - sakė A. Grybas.