Pajūryje - vis daugiau negyvų ruonių

Anot Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjo Tomo Zolubo, gali būti, kad šie ruoniai žuvo įsipainioję į žvejybinius tinklus. „Tačiau neatmestina ir tai, kad jie galėjo būti medžiotojų auko. Švedijoje ir Suomijoje pilkųjų ruonių populiacija yra smarkiai išaugusi. Žinduoliai ėmė daryti rimtą žalą žvejams, todėl ten, priešingai nei Lietuvoje, leista medžioti šiuos gyvūnus“, – aiškino specialistas.

Ruoniai, nors iš pažiūros atrodo gana lėti sunkūs gyvūnai, per parą gali nuplaukti apie 200–300 km.

Suomijoje ir Švedijoje, anot T.Zolubo, ruonių daroma žala žuvų populiacijai yra itin didelė. Ruoniams vis dažniau pasirodant prie Lietuvos krantų ir ėmus dairytis po lietuvių tinklus, jau gaunama žinių, kad šių žinduolių nepagaili ir mūsų žvejai. Kovą ties Nemirseta aptiktas nušautas ruonis.

Dažniausiai ruoniai žvejoja priekrantėje, iki 20 metrų gylyje. Žvejodami ruoniai neretai sudrasko tinklus, suryja laimikį. Susirūpinę Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos atstovai kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją. Tačiau Lietuvoje ruoniai – saugoma rūšis. Ruoniai taikosi į menkes, strimeles, lašišines žuvis. Dažniausiai ruoniai išvalgo žuvų kepenis, kitus vidaus organus, apgraužta žuvis lieka kaboti. Taip nuėdami šimtai kilogramų žuvų.

Anot specialistų, Baltijos jūros vandenys šiaurinėje dalyje gėlėja, todėl ruoniai, mėgstantys sūrų vandenį, plaukia piečiau. Populiacija, pasak jų, tik mažėja. Dabar Baltijos jūroje gyvena apie 20 tūkst. pilkųjų ruonių.