Nustatytos žvejybos Baltijos jūroje galimybės

Susitarimas, paremtas sėkmingais regioniniu lygiu vykusių derybų rezultatais, atitinka mokslines rekomendacijas ir 2007 m. patvirtinto Baltijos jūros menkių daugiamečio plano nuostatas.

„Šis svarbus susitarimas leis užtikrinti, kad keturių Baltijos jūros žuvų rūšių ištekliai (Rytinė menkė, Botnijos įlankos strimelė, Rygos įlankos strimelė ir Centrinės Baltijos dalies strimelė) jau 2014 m. bus žvejojami laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygio, tuo tarpu kitų dviejų žuvų rūšių ištekliai (Vakarinės Baltijos dalies strimelė ir šprotai) bus žvejojami tokiu lygiu, kuris leis minėtą tikslą pasiekti iki 2015 metų“, – teigė Lietuvos žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.

Atsižvelgiant į daugiametį planą, Rytinės menkės BLSK bus padidintas 7%, Vakarinės menkės – sumažintas 15%, o abiejų Baltijos menkių išteklių žvejybos pastangos (žvejybos dienų jūroje skaičius) sumažintos 10% Rytinei menkei ir 8,5% Vakarinei menkei.

BLKS dviem pelaginių žuvų rūšių ištekliams (Vakarinės Baltijos dalies strimelė ir šprotai) bus sumažintas, o kitiems trims ištekliams (Botnijos įlankos strimelė, Rygos įlankos strimelė ir Centrinės Baltijos dalies strimelė) – padidintas. Siekiant išvengti metinių BLKS svyravimų, Taryba nusprendė dviem strimelių rūšių ištekliams BLKS padidinti mažesniu dydžiu nei buvo pasiūlyta pradiniame Europos Komisijos siūlyme.

BLKS abiejų rūšių lašišų ištekliams buvo nustatytas žemesnis nei praėjusiais metais – pagrindinio Baltijos jūros baseino – 2 %, o Suomijos įlankos - 15%.

Tarybos metu ministrai taip pat aptarė kitus svarbius žuvininkystės klausimus: pasirengimą ES ir Norvegijos kasmetinėms konsultacijoms dėl 2014 metų, artėjantį ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) metininį posėdį ir Atlantinių skumbrių valdymą bei pakrantės šalių derybas.