Norima tesėti netesėtą pažadą

Pastaruoju metu vėl grįžtama prie netesėto pažado. Iki rugsėjo žadama apsispręsti, ar parengtas valčių prieplaukos projektas turi būti tobulinamas, ar ne.

Priminsime, kad Uosto direkcija mainais už sovietmečiu nebaigtą statyti valčių prieplauką yra įsipareigojusi pietinėje uosto dalyje pastatyti naują prieplauką. Jau buvo parengtas mažųjų laivų prieplaukos projektas, netgi parinktas statybos darbų rangovas, tačiau, Uosto direkcijai pristigus pinigų, statybos darbai taip ir neprasidėjo.

Neseniai susitikę Klaipėdos savivaldybės ir Uosto direkcijos atstovai sprendė klausimą, kaip pasielgti su šiuo projektu. Pasak A. Vaitkaus, sutarta, kad direkcija artimiausiu metu pateiks argumentų, įrodančių, ar turi būti įgyvendinamas projektas toks, koks jis yra dabar, ar galima rasti galimybių, kaip jį būtų galima dar pagerinti, turint omenyje prieigos kanalo sutvarkymo klausimą.

Šiuo metu planuojama statyti valčių prieplauką už 800 m nuo farvaterio. Ta dalis yra labai sekli. Uosto direkcijos specialistai mano, tad jau dabar būtina atsakyti į klausimą, kaip bus užtikrinamas gylis laivybos kanale, kaip jis bus prižiūrimas. Pasak A. Vaitkaus, visos pusės supranta, kad nežinant atsakymo į šį klausimą būtų labai rizikinga startuoti.

Nuspręsta, kad iki rugsėjo turi būti gauta visa informacija ir tik tada priimamas sprendimas. Kol kas A. Vaitkus dar negalėjo pasakyti, ar valčių prieplaukai skirta vieta būtų ta pati, ar ji būtų labiau "pritraukta" prie farvaterio. Šiandien dar svarstomi įvairūs variantai, pavyzdžiui, galbūt nuo farvaterio į valčių prieplauką galėtų būti suformuotas koks nors kanalas, apsaugotas nuo nešmenų.

"Siūlome miesto savivaldybei, kad, jeigu jau darome, daryti gerai. Uosto direkcija - valstybės įmonė. Mes nenorime vykdyti projektų, kurie ateityje darytų žalą. Uosto infrastruktūros objektai turi tarnauti apie 50 metų. Užprogramuoti problemą tiek metų į priekį nevalia. Esu įsitikinęs, kad jeigu projektas bus įgyvendintas toks, koks yra dabar, tai žemsiurbė iš tokio laivybos kanalo neišeitų. Tai būtų kažkas panašaus kaip antroji Drevernos prieplauka arba antrasis Šventosios uostas.

Planuojamos prieplaukos parametrai - irgi diskutuotinas klausimas. Jeigu kalbame apie tai, kad joje bazuosis irklinės valtys ir kiti plokščiadugniai laiveliai, tada kitas dalykas. Jeigu omenyje turime projektą, numatantį 2,6 m gylį, tada iškyla rimtas klausimas", - sakė A. Vaitkus.

Paklaustas, kada pagaliau valčių prieplaukos statyba bus pradėta, jis atsakė: "Tai priklausys nuo to, kokius atsakymus gausime iš specialistų. Jeigu dar pasitarus su Susisiekimo ministerija bus priimtas bendras sprendimas, kad nieko nekeičiame ir startuojama taip, kaip planuota, manau, galėtume pradėti dar šiemet. Turiu informacijos, kad rugpjūtį pasirašyta sutartis su Europos Komisija dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo Lietuvai, iki rugsėjo turėtų paaiškėti, kaip tos lėšos bus naudojamos nacionaliniu mastu. Tačiau jeigu projektas būtų keičiamas, reikėtų kalbėti apie kitus terminus."