Netrukus NLESIS veiks visu pajėgumu

NLESIS įdiegta Lietuvos saugios laivybos administracijai (LSLA), Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos ir Centrinei projektų valdymo agentūrai pasirašius trišalę sutartį dėl projekto finansavimo ir administravimo. Jis 100 proc. finansuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Jo įgyvendinimui numatyta iki 3,5 milijonų Lt.

LSLA įrengė sistemai skirtą specialią patalpą, įsteigė Laivų eismo stebėsenos skyrių, kuris operuoja NLESIS. Jame dirba 7 specialistai. Be vedėjo Alfrido Ulozo ir informacinių technologijų specialisto, dar yra 5 specialistai, užtikrinantys nuolatinį budėjimą ištisą parą, įskaitant šventines ir poilsio dienas. Jie renka informaciją apie laivų atplaukimą ir išplaukimą iš Klaipėdos uosto ir Būtingės naftos terminalo.

Bandomoji NLESIS eksploatacija pradėta šiemet vasario 28 d. Informacinė sistema jau veikia, specialistai budi nuo kovo 1 d. Tačiau visa sistema dar turi turėti infrastruktūrą - specialią įrangą, t. y. automatinės laivų identifikavimo sistemos (AIS) stotis, teikiančias duomenis apie laivų judėjimą Lietuvos atsakomybės jūros rajone. Praktiškai visi didieji laivai turi savas AIS, perduodančias signalus kranto stotims.

LSLA užsakymu AIS ir VHF (įranga, skirta palaikyti radijo ryšį su jūroje plaukiojančiais laivais) įranga sumontuota trijuose švyturiuose palei Lietuvos pakrantę - Klaipėdos, Šventosios ir Nidos. Šiuo metu ji baigiama derinti. Jeigu nepriklausomi ekspertai įvertins atliktus darbus teigiamai, NLESIS turėtų būti paleista dirbti visu pajėgumu netrukus. Tada AIS duomenys bus perduodami NLESIS, o iš jos - centrinei SafeSeaNet sistemai, priklausančiai Europos saugios laivybos agentūrai (EMSA).

NLESIS pradėjus veikti visu pajėgumu, uosto administracija, laivams pagalbą teikiančios tarnybos jūroje, mokslo institucijos, renkančios duomenis apie laivų judėjimą ir atliekančios analizę, bei kitos institucijos gaus informaciją apie laivų judėjimą Lietuvos atsakomybės zonoje ir Lietuvos jūrų uostuose realiu laiku.

Dar viena NLESIS paslauga - panešimų apie incidentus, apie avarinę situaciją laive teikimas. Apie incidentą laivo kapitonas privalo pranešti atitinkamai uosto valdžiai. Jos atsakingas atstovas apie tai turi pateikti informaciją į centrinę sistemą. Paskui informacija per SafeSeaNet sistemą išplatinama ir tas, kas turi prieigą prie jos, gali gauti informaciją apie incidentus laivuose.

Beje, LSLA atnaujino informacijos apie incidentus laivuose teikimo modelį, taigi Lietuva gali tokius pranešimus matyti ir per NLESIS, jai nebūtina žiūrėti per centrinę sistemą.

Iki šiol duomenis cetrinei SefaSeaNet sistemai teikdavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Būtingės naftos terminalas. Pradėjus eksploatuoti NLESIS, duomenų teikėjai tokius duomenis teiks sistemai, kurios operatoriai - LSLA Laivų eismo stebėsenos skyriaus specialistai. Jie duomenis tikrins, kaups, analizuos ir teiks EMSA.

Paklaustas, o kodėl nepakanka centrinės informacijos sistemos SafeSeaNet, kam reikia dar NLESIS, LSLA Laivų eismo stebėsenos skyriaus vedėjas A. Ulozas atsakė: "Kiekviena šalis turi turėti savo nacionalinę sistemą, kuri teiktų informaciją apie įvykius jos atsakomybės jūros rajone centrinei sistemai, nes vienai jai aprėpti viską sunku. Kiekviena nacionalinė sistema yra centrinės sistemos dalis."

NLESIS sukūrimo ir įdiegimo tikslas - taikant naujausias informacines technologijas bei naudojantis AIS sukurti sistemą, incidento atveju užtikrinsiančią operatyvų informacijos apie laivus, gabenančius pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius, perdavimą Lietuvos ir ES šalių greitojo reagavimo tarnyboms.