Nelikus šauktinių - eilės į profesinę tarnybą

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja beveik 8000 profesinės karo tarnybos karių. Iš jų apie 600 pasirinko tarnybą Karinėse jūrų pajėgose (KJP). Anot Klaipėdos karo prievolės centro Karo prievolės ir personalo atrankos skyriaus vedėjos kpt.
Astos Vilavičienės, čia kasdien kreipiasi iki 5 žmonių, norinčių tapti profesinės karo tarnybos kariais, tačiau ne visi atitinka keliamus reikalavimus. Net 90 proc. besikreipiančių į Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių pageidauja tarnauti KJP.

Norinčių tarnauti netrūksta

KJP vadas Olegas Mariničius tvirtina, jog Lietuvos kariuomenei atsisakius šauktinių, situacija bent jau KJP pernelyg nepasikeitė. Norinčių tarnauti - su kaupu.

Liepos 1 d. KJP paliko paskutiniai šauktiniai. O. Mariničiaus teigimu, šiose pajėgose perėjimas prie profesionalios kariuomenės vyko palaipsniui, todėl staigių ir nenumatytų pokyčių išvengta.

Pasak KJP vado, laivuose būtinosios tarnybos karių ir taip tarnaudavo gana nedaug. Daugiausia šauktinių tarnaudavo krante - logistikos, štabo aprūpinimo ir pakrančių stebėjimo padaliniuose. Paskutiniais metais jų buvo apie 100.

Laivuose, anot O. Mariničiaus, reikalingos specialios techninės žinios, kurios neįgyjamos per trumpą laiką, todėl būtinosios tarnybos kariai čia galėjo atlikti tik įvairių sričių pagalbinius darbus. Ten, kur yra kovinė dalis, procesui vadovauja karininkas. Jis turi pavaduotojus, kurie padeda jam tam tikrose srityse, o jos dalinasi dar į kelias. Šių sričių specialistai ir būdavo būtent būtinosios tarnybos kariai. Privalomosios tarnybos kariai galėjo užimti vairininkų, motoristų, elektrikų ar kitokias pareigas.

"Man būnant laivo vadu 1997-1999 metais iš 66 tarnaujančių laive buvo 7 būtinosios tarnybos kariai. Bet tai dar nėra rodiklis - kituose laivuose jų būdavo ir daugiau", - sakė vadas.

Šiuo metu Karinėse jūrų pajėgose nebelikus šauktinių, užpildyti tas pagalbines vietas nėra sudėtinga. Kasdien eilėje stovi po kelis norinčius.

Laivo "Jotvigis" virtuvė stebina savo švara, ir darbas čia verda sparčiai.

Reikia mažiau investicijų

"Mes samdymo procese dalyvaujam tik išreikšdami savo poreikį. Pasakome kiek ir kokių žmonių mums tuo metu reikia. Kiek žinau, pageidaujančių yra pakankamai. Žmogus praeina tam tikrą patikrą, paruošimą Ruklos centre ir tik po to ateina pas mus", - sako O. Mariničius.

KJP vadas džiaugėsi, jog į Karo prievolės centrą kreipiasi nemažai tokių žmonių, kurie KJP jau atitarnavo būtinąją tarnybą ir nori čia sugrįžti bei tęsti darbą. "Tokiu atveju mums reikia mažiau investuoti į tokį žmogų, jam norint tapti specialistu", - teigė O. Mariničius.

Nebelikus šauktinių, užpildyti darbo vietas nėra sunku.

Anot KJP vado, pajėgų išlaidos personalui netgi sumažėjo. Tačiau tai nebūtinai susiję su būtinosios karo tarnybos pasikeitimu į profesinę. Išlaidos personalo išlaikymui KJP sumažėjo kaip ir visoje Lietuvoje. Tai susiję su koeficientų, minimalių atlyginimų mažinimu ir pan.

Pasak O. Mariničiaus, laivuose būtinosios tarnybos karių tarnaudavo gana nedaug.

Pasak O. Mariničiaus, iki liepos 1 d. buvo mokama ir šauktiniams. Būtinosios tarnybos karių atlyginimai buvo ne tokie ir dideli - apie 120 litų bei papildomos premijos, tačiau jie buvo visiškai išlaikomi valstybės.

Šiuo metu, samdant profesionalius karius, paprasčiau į juos investuoti, kadangi jie ateina suinteresuoti siekti karjeros ir darbo sutartis pasirašo 3-4 metams.

Darbo vieta sunkmečiu

Dabar, Lietuvoje siautėjant sunkmečiui, darbo vieta profesionalioje kariuomenėje gali tapti puikia išeitimi. O. Mariničius pripažįsta, jog tokių atvejų, kai į karines pajėgas kreipiamasi tik dėl darbo vietos, pasitaiko.

KJP vadas prisiminė 2006 metus, kuomet Lietuvoje vyravo ekonomikos pakilimas. Tuomet buvo jaučiamas didelis atotrūkis. "Žmonės daug lengviau surasdavo darbą civiliniame sektoriuje, todėl dažnai palikdavo darbo vietą Karinėse jūrų pajėgose", - teigė O. Mariničius.

Laivuose reikalingos specialios techninės žinios, kurios neįgyjamos per trumpą laiką.

Šiuo metu atsijoti tokius, kurie suinteresuoti tik užsidirbti, stengiamasi stebint būsimuosius karius kursuose, taip pat bandomuoju laikotarpiu. Sutartis pasirašoma tik sėkmingai praėjus šį laikotarpį. Pasirašydami darbo sutartis kariai įsipareigoja tinkamai atlikti savo darbą.

Anot kpt. Astos Vilavičienės, atrenkant karius profesinei karo tarnybai svarbu sveikatos būklė, civilinis išsilavinimas ir specialybė, vairuotojo pažymėjimas, kandidato amžius, karo prievolininko statusas (t. y ar kandidatas atlikęs PPKT ar ne). Taip pat šiuo metu laukiama, kol bus patvirtinta nauja kandidatų įverčio tvarka, kur yra papildomai numatyta vertinti kandidatų fizinį parengtumą ir motyvaciją.

Motyvacija nepasikeitė

"Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, jog nėra bendros taisyklės apie šauktinių ir profesionalų motyvaciją. Viskas priklauso nuo žmogaus", - teigia O. Mariničius.

Pasak KJP vado, didelė dauguma tų šauktinių, su kuriais jam teko susidurti, buvo labai geri kariai, kurie tarnavo ir vykdė savo pareigas atsakingai. Anot vado, tarp šauktinių atsirasdavo galbūt tik vienas procentas tokių, kurie nusižengdavo ar neatsakingai žiūrėdavo į darbą.

Juolab, pasak O. Mariničiaus, būtinosios tarnybos karių šaukimas vyko pusiau savanorišku principu. "Iš tų jaunuolių, kurie galėjo ir turėjo eiti į privalomąją tarnybą pagal Konstituciją, mes šaukdavom tik apie trečdalį. Aš tikiu, kad kai vyko tie šaukimai, buvo atsižvelgiama ir į žmogaus norą. Taigi būtinos tarnybos karių motyvacija buvo pakankamai aukšta", - sakė KJP vadas.

KARINIŲ jūrų pajėgų laivuose kiekvienas turi savo pareigas.

Karinės jūrų pajėgos iš jau atitarnavusių privalomosios tarnybos karių sulaukdavo tik gerų atsiliepimų. Nepatenkintų pasitaikydavo vos vienetai. Puikus to įrodymas - net ir palankios ekonominės situacijos metu tarnybą baigę šauktiniai pageidaudavo čia pat tęsti tarnybą, likti darbo vietoje.

Motyvuojama ne tik pinigais

O. Mariničiaus manymu, Lietuvos kariuomenėje nebelikus šauktinių, motyvacijos situacija išliko tokia pati. "Tai yra žmogus, kuris supranta, kur jis eina ir yra tam nusiteikęs. Kiekvienas suranda savo atskirą motyvaciją. Kai kuriems tik laikinai pinigų reikia užsidirbti, kai kuriems pati tarnyba tėvynei yra didelė motyvacija. Nėra taip, jog žmogus motyvuojamas tik pinigais. Jeigu taip būtų - tai būtų labai lengva gyventi. Mažai pinigų - mažai motyvacijos, daug pinigų - daug motyvacijos. Taip nėra nei karinėje tarnyboje, nei kur kitur", - sakė vadas.

Anot O. Mariničiaus, viskas priklauso nuo žmonių gebėjimų ir dar daugelio kitų dalykų. Yra žmonių, kurie gaudami tą patį atlyginimą tarnauja skirtingai ir darbą padaro skirtingai.

Šauktiniams laivuose buvo patikimi įvairiausi pagalbiniai darbai.

Turi ruoštis visi

Pasak vado, Lietuva - pakankamai maža šalis. Žinant, kiek žmonių joje gyvena ir koks yra biudžetas, reikia galvoti ir apie pajėgumą kuriant efektyvią nacionalinę gynybą. Dairantis aplink, kitos panašaus dydžio šalys galvoja apie visuotinį pasiruošimą visos šalies gynybai. Šioje vietoje O. Mariničiaus nuomonė tokia pati. Anot jo, turint tik apie 3 mln. žmonių gynybai ruoštis reikia galvojant ir apie save, ne tik apie partnerius iš NATO ar kitų šalių.

O. Mariničiaus teigimu, visi turi ruoštis nacionalinei gynybai. Kaip tai turi būti daroma, ar organizuojant būtinąją tarnybą, ar pasitelkus kažkokį privalomą, bent jau trumpą kursą 11-12 klasėse ar mokiniams baigus mokyklą, turėtų svarstyti politikai.

"Mano galva, kiekvienas vyras turi mokėti laikyti ginklą. Ir reikalui esant jis turi žinoti, kur reikia atvykti, į kokį apkasą ar kitą vietą", - sakė KJP vadas O. Mariničius.

NESUNKU.

GAUSU. KJP laivuose gausu laiptų ir koridorių, kuriais dabar vaikšto tik profesinės tarnybos kariai.