Negyjanti Klaipėdos žaizda - jūrinis paveldas

Ar klaipėdiečiai iš tikrųjų nieko negali padaryti, kad jūrinis paveldas nebūtų išmestas į šiukšlyną? Ar po to, kai paminėsime miesto 760-ąjį gimtadienį, ši problema vėl bus užmiršta? Ar laukiama, kad ją išspręstų benamiai, užsirūkydami cigaretę ir paleisdami jūrinį paveldą dūmais?

Svarsto koordinacinė taryba

Šis klausimas buvo svarstomas Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje. Ne visi šios tarybos nariai įtikėjo, kad tos puvenos yra istorinė vertybė. Žinoma tiek, kad jie priklauso Lietuvos jūrinės istorijos klubo "Budys", kurio pirmininkas yra Kostas Frankas, įkurtai viešajai įstaigai Jachtingo muziejui. Laivai prieš 8 metus buvo atvežti į Pilies muziejaus teritoriją, kuri priklauso miesto savivaldybei, ir čia palikti "paukščių teisėmis".

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė, pristačiusi problemą tarybai, sakė, kad laivai kelia grėsmę piliečiams, jų būklė - apverktina.

LIKIMAS. Manoma, kad šio laivo restauruoti nebebus įmanoma.

"Budys" turi 8 laivus, kuriuos būtina restauruoti. Keturi iš jų yra po stogu, o keturi - po atviru dangumi ir kaip šiukšlių krūva šiurpina praeivius. K. Frankas sunerimęs, kad pastatą, kuriame yra laivai, planuojama griauti. Jis teigė, kad du rusų jalai, kurie voliojasi piliavietėje, yra ne klubo, tad juos kas nori, tas ir gali pasiimti.

K. Frankas bandė įrodyti, kad tik neišmanėliai tuos laivus gali vadinti šiukšlėmis. Įtikinėjo, kad juos reikia restauruoti ir Jachtingo muziejus tam surastų ir pinigų, ir pagalbininkų, tačiau svarbiausias dalykas - nėra kur jų padėti, jiems neskiriama vietos.

K. Franko teigimu, į savivaldybę jis kreipėsi daugybę kartų, tačiau jo niekas neklausąs. Pasak K. Franko, laivus reikia patraukti iš dabartinės teritorijos ne tik dėl to, kad vyks miesto šventė, bet ir dėl to, kad prasidės piliavietės teritorijos sutvarkymo darbai. Anot jo, geriausia būtų tuos laivus pervežti prie slipo, esančio AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) nuomojamoje teritorijoje.

Beje, "Budžio" vadovas Koordinacinei tarybai tvirtino, jog šią problemą aptaręs su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, kuris esąs kur kas supratingesnis nei jo pirmtakas.

Jūrinės kultūros koordinacinėje tarybos posėdyje liejosi daug emocijų, kol galiausiai buvo nuspręsta į kitą posėdį pasikvieti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, kuriam priklauso ir Pilies muziejus, vadovą Joną Genį, Lietuvos jūrų muziejaus direktorę Olgą Žalienę, KLR generalinį direktorių Alvydą Butkų, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiąjį valstybinį inspektorių Laisvūną Kavaliauską ir bandyti pasiaiškinti, kokia situacija yra iš tikrųjų.

Skauduliukas nepuošia

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako nieko K. Frankui nežadėjęs. Priešingai, jis pats ketina susitikti su šiuo žmogumi ir aptarti problemą. Iki šiol jiedu apie tai nesikalbėję.

Pasak mero, apie tuos laivus kalbama gana seniai. Toje vietoje rugpjūčio pradžioje turėtų vykti Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui skirti renginiai, tad meras mano, kad reikia kaip įmanoma greičiau susitikti su K. Franku ir spręsti šį klausimą.

"Jokių pažadų nebuvo. Ką aš galėjau pažadėti, kad jie gali laikyti laivus toje vietoje ar kad mes juos išvešime? Galiu pažadėti tik tiek, kad darysiu viską, kad bent jau per miesto šventę ta teritorija neturėtų to skauduliuko, nepuošiančio tos vietos", - sakė meras.

Jo manymu, trumpalaikis sprendimas, jeigu negalima judinti tų laivų, kad nesubyrėtų - bent jau aptverti kokia nors tvora, kad nebadytų akių visiems svečiams ir miestiečiams.

"Manau, koją visam šitam reikalui kiša laivų nuosavybės aspektai. Jie yra klubo, kuris tikrai neužtikrina deramos jūrinės kultūros paveldo apsaugos ir priežiūros, nuosavybė. Pavojaus varpais reikia skambinti jau ne vien tik mūsų parapijoje, bet reikėtų įtraukti ir gerokai aukštesnes institucijas Vilniuje. Keistokai atrodo, kad Kultūros paveldo departamentas vienu atveju rūpinasi kiekviena plyta pamato mūre, tačiau jam jokio galvos skausmo nekelia vidury didžiulės aikštės Klaipėdos miesto centre be priežiūros trūnijantys laivai", - sakė V. Grubliauskas.

NAUDA. Kol kas jūrinio paveldo objekte glaudžiasi "bomžai".

Mero manymu, jeigu tie laivai negali būti palikti ten, kur yra dabar, jie turėtų atsidurti tokioje vietoje, kurioje galėtų laukti deramo likimo.

Šuo ant šieno

Tai, kad medinės jachtos "Pioner", "Grazyna" ir metalinis garlaiviukas "Haroldas" yra istorinės vertybės, t. y. paveldo laivai, patvirtino ir L. Kavaliauskas.

"Lietuva tokių vertingų laiviukų turi tik apie 10. Tikrai nedovanotina tai, kad tiek metų tie laivai, nepaisant to, kad jie neva turi šeimininką, turiu omenyje "Budžio" klubą, iš esmės baigia sunykti", - sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius L. Kavaliauskas.

Pasak jo, su K. Franku kalbėta ir gražiuoju, ir piktuoju, ir ne vieną kartą. Buvo buriuotojų, prašiusių duoti tuos laivelius ir žadėjusių juos sutvarkyti už savo pinigus. Tačiau K. Frankas esą nori, kad jie priklausytų tik "Budžio" klubui ir neduoda tų laivų kitiems.

"Manau, kad K. Franko pozicija neteisinga, nes laivai iki šiol trūnija. Suprantama, niekas nenorės restauruoti svetimos nuosavybės. Reikėtų, kad jis atiduotų laiviukus sutvarkyti, bet su sąlyga, kad istorinių laivų savininkai susivienytų po "Budžio" vėliava. Tai būtų impulsas tuos laivus tvarkyti. Bijau, kad šiandien jų būklė yra tikrai labai bloga ir artimiausiu metu reikia spręsti dėl jų likimo. Blogiausia yra garlaiviuko "Haroldas", vienintelio išlikusio Pauliaus Lindenau laivų statykloje pastatyto laivo, būklė. Jo, ko gero, jau neįmanoma restauruoti, tačiau reikėtų pagalvoti, kaip jį būtų galima eksponuoti", - sakė L. Kavaliauskas.

Pasak jo, jūrinio paveldo išsaugojimui ar konkrečiai senų laivų restauravimui Kultūros vertybių departamentas tikrai dar neskyrė nė lito. Norint gauti pinigų, iniciatyvą turi parodyti vertybių savininkas. K. Frankui, kuris yra ne tik jūrinio paveldo ekspertas, bet ir architektas, konstruktorius, prieš kokį dešimt metų buvo siūlyta parengti kokios nors stoginės, kurioje būtų galima laikyti tuos laivus, projektą ir kreiptis į departamentą, kad skirtų tam lėšų. Tačiau tinkamas projektas, kurį būtų galima pateikti departamentui, taip ir nebuvo parengtas.

LIŪDNA. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius J. Genys sako, kad situacija iš tikrųjų yra gana liūdna.

"K. Frankas žodžiais labai gražiai kalba apie tuos laivus, tačiau jokių veiksmų faktiškai imtasi nebuvo. Jam reikėtų kokių nors vadybininkų, kurie galėtų jo idėjas realizuoti. Penkiolika metų bendrauju su šiuo žmogumi. Jis priekaištauja visiems, bet kritiškai neįvertina savo paties situacijos ir galimybių", - sakė L. Kavaliauskas.

Anot jo, vienu metu siūlyta piliavietėje esantį angarą pritaikyti laivams restauruoti, tačiau su laivų savininkais nesusišnekėta.

Paties L. Kavaliausko idėja - kairiojoje Danės upės žiočių teritorijoje, kur yra buvusi istorinė Pauliaus Lindenau laivų statykla, galėtų būti skirta vieta mažųjų ir istorinių laivų restauravimo, atkūrimo dirbtuvėlėms. Joje yra ir du istoriniai pastatai - tarp jų ir buvusi kalvė. Visa tai būtų galima susieti ir su edukaciniais tikslais, jaunimas galėtų dalyvauti procese.

Kol kas dar nesugalvota, kaip panaudoti KLR elingą ir slipą. L. Kavaliausko manymu, ir juose galėtų stovėti restauruojami laivai.

KLR generalinis direktorius A. Butkus sakė, kad į jį dėl laivelių pastatymo slipe oficialiai nebuvo kreiptasi. Be to, jis dabar dar yra naudojamas pagal paskirtį ir pastatyti ten laivų šiuo metu nebūtų galimybės.

Muziejus nerestauruos

Pasak L. Kavaliausko, dar vienas būdas gelbėti šiuos laivus - atiduoti juos Lietuvos jūrų muziejui, kad jie galėtų būti eksponuojami.

Jo manymu, tie laivai, kurių būklė blogiausia, galėtų būti eksponuojami ir po stogu, o tuos, kurių būklė geresnė, galbūt galima restauruoti taip, kad jie dar galėtų plaukioti.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O. Žalienė dėl tokio pasiūlymo nesako kategoriško "ne", tačiau šis klausimas muziejuje dar net nebuvo svarstytas. Anot muziejaus vadovės, tačiau taip, kaip galbūt norėtų "Budys" - muziejus restauruos, o laivai priklausys jam, tikrai nebus.

"Galime dar kartą pakartoti privalomus reikalavimus ir duoti K. Frankui tam tikrą terminą, per kurį jis turi organizuoti tų laivų tvarkymo ir restauravimo darbus. Artimiausiu metu tai ir darysime, nes matome, kad privalome taip elgtis. Jeigu nepaklausys, galime skirti baudas. Tačiau nemanau, kad tai būtų geras kelias. Žinodamas situaciją, manau, kad rezultato nepasieksime. Klausimą rimčiau turėtų vertinti visos institucijos - ir savivaldybė, ir departamentas, ir jūrinio paveldo komisija, muziejai", - mano L. Kavaliauskas.

NEĮTIKĖTINA. Sunku patikėti, kad tai yra jūrinio paveldo dalis.

Laivai turi būti tvarkomi

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas J. Genys sako, kad pilies teritorijoje tie laivai laikomi neteisėtai, nėra jokių sutarčių. Jie tiesiog buvo padėti toje vietoje, kuri buvo tuščia, ir viskas.

K. Frankas nori, kad jo laivai būtų piliavietėje, jis sako, kad jie yra neatskiriama pilies dalis. Tuo metu J. Genys siūlo laivų ir piliavietės nepainioti. Piliavietė yra vienas svarbiausių Klaipėdos paveldo objektų. O laivai, jo manymu, turėtų stovėti vandeny. Tačiau tai, kad šie laivai yra jūrinis paveldas, J. Geniui abejonių nekyla.

"Baisu, kad šitaip pasielgta su šitais laivais. Dvidešimt ar daugiau metų jie guli kaip niekam nereikalingi. Jeigu jie neturėtų savininko, galbūt juos būtų paėmęs tvarkyti muziejus. Tačiau jie turi savininką, kuris turi gana didelių ambicijų, susijusių su šiais laivais", - sakė J. Genys.

Netrukus bus pradėtas vykdyti piliavietės teritorijos tvarkymo projektas, finansuojamas ir Europos Sąjungos, ir savivaldybės lėšomis, tad laivus reikia iš teritorijos patraukti.

J. Genio manymu, galima net pagalvoti apie kokio nors naujo jūrinio muziejaus atsiradimą - visą jūrinį paveldą sudėti į vieną vietą ir į įkurti naują muziejinį darinį, kurį globotų ir finansuotų arba valstybė, arba savivaldybė, arba privatininkai.

UNIKALU. Šis "Klaipėdos laivų remonto" elingas laikomas unikaliu jūriniu paveldu.