Naujienos

Turės grąžinti žemę

Prieš dešimtmetį AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija(KLASCO), plėsdama savo teritoriją, įsigijo apie 2,5 ha ploto miesto žemės šalia uosto. Tik dabar Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad šis sandoris buvo neteisėtas - sklypų ir pastatų, esančių istoriniuose miestų
kvartaluose, pagal Žemės reformos įstatymą, negalima privatizuoti.

Visi žemės pirkimo ir pardavimo sandoriai pripažinti niekiniais - KLASCO savininkai turės grąžinti žemę valstybei. Už tai jie gaus kompensaciją. Sandorius pasirašiusios valstybės institucijos įpareigotos grąžinti įmonei už tris sklypus gautus 2,4 mln. litų.

Netikėtas apygardos teismo sprendimas pašokdino ir valdininkus, ir verslo įmones. Klaipėdoje nagrinėjama dar keliolika tokių ieškinių dėl neteisėto valstybės žemių istoriniuose kvartaluose pardavimo.

Trivaldystė

Šiuo metu yra net trys žuvininkystės departamentai. Žemės ūkio ministerijoje jau yra įkurtas ir funkcionuoja naujas Žuvininkystės departamentas, kurio direktoriumi paskirtas Darius Nienius. Dar tebeegzistuoja senasis Žuvininkstės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, kurio generalinis direktorius tebėra Aidas Adomaitis. Tebėra ir Žvejybos Baltijos jūroje departamentas Klaipėdoje.

Pasak Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus Vaclovo Petkaus,trivaldystė turi baigtis iki balandžio 1 d. Įgyvendinant reformą Vyriausybės nutarimu vietoj Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos turi būti įkurta žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Planuojama prie Žuvininkystės departamento prijungti Žuvininkystės tyrimų centrą. Tada visi departamentai priklausys tarnybai. Ji bus pavaldi naujajam Žuvininkystės departamentui.

Žuvininkystės tarnybai vadovaus direktorius, vienas jo pavaduotojas bus Vilniuje, o kitas - Klaipėdoje. Manoma, kad uostamiestyje Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotoju bus V. Petkus. Projektas numato, kad Klaipėdoje bus trys žuvininkystės tarnybos skyriai - žvejybos reguliavimo ir žvejybos kontrolės bei mokslinių tyrimų laboratorija.

Neprieštaravo konstitucijai

Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas, kuriuo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšys, dydžiai bei taikymo principai, neprieštaravo Konstitucijai, paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas abejojo, ar uosto rinkliavos rūšys ir jos dydžiai, maksimalūs dydžiai, taikymo principai galėjo būti nustatyti ginčijamu Vyriausybės nutarimu, o ne Seimo priimtu įstatymu.

Konstitucinis Teismas, aiškinęsis, ar uosto rinkliavos laikytinos Konstitucijoje nurodytais valstybiniais mokesčiais ir kitais privalomais mokėjimais bei rinkliavomis, kurie pagal Konstituciją turi būti nustatomi įstatymu, pažymėjo, kad nei pagal Mokesčių administravimo įstatymą, nei pagal Rinkliavų įstatymą uosto rinkliava nebuvo ir nėra mokestis ar valstybės rinkliava.

KT konstatavo, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra valstybės įmonės Uosto direkcijos, vykdančios komercinę ir ūkinę veiklą, valdomas valstybės turtas. Uosto rinkliavos yra įmokos už uosto suteikiamas paslaugas, kurios yra ne valstybės biudžeto pajamos, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto lėšos, naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms reikmėms, susijusioms su uosto veikla, finansuoti.

"Vakarų ekspreso" ir Eltos inf.