Nauji pinigai žuvininkystei atskleidė seną žvejų priešpriešą

Naujuoju Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Klaipėdos regionui žuvininkystės reikalams skirta 2,4 mln. eurų parama. Ją administruoti pretendavo nauja tik šiemet birželį įsteigta asociacija Klaipėdos regiono žuvininkystės vietos veiklos grupė (ŽVVG). Tačiau visas kortas sumaišė suskubusi įšokti į paskutinį vagoną senoji Klaipėdos ŽVVG. Nors ji iki šiol dar neįvykdė praėjusio finansinio laikotarpio strategijos, tačiau turi teisę pretenduoti į naują paramą.

Miesto Tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Algirdas Grublys, tokias pareigas einantis tik nuo š. m. balandžio, mano, jog susidariusi situacija yra besitęsiančio Klaipėdos žvejų nesusikalbėjimo darinys, o Klaipėdos miesto savivaldybė atsidūrė labai keblioje situacijoje.

"Norėtųsi, kad visi žvejai susivienytų ir dalyvautų europiniuose projektuose, siektų bendrų tikslų. O jie - ne, tarpusavyje pykstasi, nepasidalina. Kiek galima rietis, tiesiog daro gėdą. Kartais net nepatogu važiuoti į Vilnių - jau Seime tai vieni, tai kiti apsilankę. Tenka apgailestauti, kad mūsų žvejai yra tapę dviejų trijų asmenybių įkaitais ir blaškosi. Tikėjausi, kad man pavyks juos suvienyti, bet ta nesantaika tiek įsišaknijusi, kad dar metų reikės", - sakė A. Grublys.

Senoji ŽVVG uždara

2008 metų liepos 1 d. buvo įsteigta Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė. Ji administruoja 2007-2013 metų ES finansinės paramos laikotarpio 7,5 mln. Lt paramą, skirtą įvairiems projektams įgyvendinti. Tai uždara grupė. Teko būti audringame jos susirinkime, kuriame vyko aštrios diskusijos, kad nauji nariai į grupę nebūtų priimami.

Šiandien ši grupė yra viena iš trijų ŽVVG Lietuvoje, nebaigusių vykdyti strategijos, bet terminas jai pratęstas. Šios grupės veikloje buvo įvairių problemų, pavyzdžiui, pirmas pirmininkas buvo nušalintas, kilo ginčų dėl įvairių projektų.

Šiemet birželį miesto Tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nariai buvo supažindinti su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atlikto vidinio audito išvadomis. ŽŪM atstovė konstatavo, jog grupė netinkamai naudojo ES ir Lietuvos biudžeto lėšas, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius ES lėšų naudojimą, neužtikrino tinkamo viešųjų pirkimų organizavimo, vietos veiklos projektų vertinimo, projektų administravimo, vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo.

Miesto Tarybos nariai, deleguoti į tą grupę, komentuoti situacijos nenorėjo, siuntinėjo vienas nuo kito. Dabartinis grupės pirmininkas Arvydas Žiogas telefonu nepasiekiamas.

Naujoji ŽVVG atvira

Kadangi senajai ŽVVG sekėsi ne kaip, šiemet birželį įsteigta nauja Klaipėdos regioninės žuvininkystės vietos veiklos grupė, kurios pirmininkas - Mindaugas Rimeikis, ir įregistruota šiemet rugpjūčio 18 d. Į šią grupę miesto Taryba delegavo savo atstovus Aliną Velykienę, Vidmantą Plečkaitį ir Marių Pankevičių. Šiuo metu naujoji ŽVVG turi 19 narių. "Mūsų grupė yra visiškai atvira. Senoji buvo apsiribojusi 16 narių ir naujų nepriėmė", - sakė naujosios pirmininkas.

Šiemet spalio 15 d. įvyko šios grupės narių visuotinis susirinkimas, kuriame buvo renkama 13 asmenų taryba. Jame dalyvavęs Lietuvos žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklo pirmininkas Voldemaras Kesminas įspėjo, kad į tarybos narius turi būti renkami sumanūs žmonės, kad reikia žinančių ir miesto vystymo vizijas, nes jų laukia didelis darbas - parengti strategiją. Pasak jo, anksčiau dirbusi Klaipėdos miesto grupė kompetencija nepasižymėjo, įgyvendinant strategiją padaryta pažeidimų, buvo ir konfliktinių situacijų.

Tiesą sakant, rinkimai vyko sunkiai bandant išlaikyti būtiną vyrų, moterų, verslininkų, visuomenininkų, jaunimo procentą. Išrinktoji taryba dabar turi pateikti paraišką dėl lėšų skyrimo vietos plėtros strategijai parengti. Nacionalinio mokėjimo agentūra prie ŽŪM šiam tikslui skiria 12 tūkst. eurų.

Pasak M. Rimeikio, šio finansinio laikotarpio grupė nuo ankstesnės skirsis tuo, kad strategijos nerengs konsultantai. Mat pagal numatytas taisykles, tai turi daryti pati ŽVVG. Tiksliau sakant, strategiją rengs jos taryba, tačiau ji bus derinama su visais ŽVVG nariais ir plačiąja visuomene.

M. Rimeikio teigimu, ar bus kokie nors apribojimai, kokiems projektams galima skirti tiek pinigų ir ne daugiau, paaiškės po to, kai bus parengta strategija.

Beje, paraiškas tikintis finansavimo savo projektams gali teikti ne tik žvejai, bet ir kiti visuomenės atstovai. ŽVVG taryba svarstys ir balsuos, kuriems pareiškėjams turi būti skiriamas finansavimas, bet tai nereiškia, kad kiekvienas grupės narys automatiškai gali pretenduoti į paramą. Beje, pernai europinių pinigėlių kliuvo ir miesto simbolio "Meridianas" reikalams, ir Savivaldybės projektams, ir kt.

Gandai nepasitvirtino

Buvo pasigirdę gandų, jog dėl to, kad senajai Klaipėdos ŽVVG sunkiai sekėsi panaudoti europinius pinigus, šiemet ES parama naujajai grupei būsianti mažesnė.

Juos paneigė Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento ES paramos skyriaus vedėjas Tomas Keršys. Jo teigimu, buvo pakeistos taisyklės, Klaipėdos ŽVVG strategijos įgyvendinimas pratęstas. Dabar ji tai turi padaryti ne iki rugsėjo 30 d, o iki gruodžio 4 d. "Galimas daiktas, strategija bus visiškai įgyvendinta", - sakė T. Keršys.

Jo teigimu, jau patvirtinta naujojo finansinio laikotarpio pinigų skyrimo metodika, parengta pagal mokslininkų atliktus apskaičiavimus. Paramos dydis priklauso nuo sugautų žuvų ir užaugintos produkcijos kiekio, nuo darbuotojų, dirbančių žuvininkystėje, žvejybos ar akvakultūros srityje, skaičiaus. Pasak T. Keršio, atsižvelgiant į tai, kiekvienam rajonui yra skiriama tam tikra suma. Ją sąlygojo visai kiti faktoriai, ir ji nepriklauso nuo to, ar praeitą laikotarpį skirti pinigai buvo panaudoti, ar ne. Anot jo, šiam laikotarpiui Klaipėdos regionui skirta labai panaši suma kaip ir praeitą finansinį laikotarpį.

Pasak V. Kesmino, Klaipėdai tiek pinigų skirta naujuoju laikotarpiu žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos "Baltijos žvejas", kuriai vadovauja Algirdas Aušra, dėka.

Pripažinti teks vieną

Lietuvos ŽVVG tinklo pirmininko V. Kesmino teigimu, 2 mln. 400 tūkst. eurų paramą gaus regionas. Jis neabejoja, kad paramos suma kis. Ją administruoti galės tik viena ŽVVG, nes griežtai reikalaujama, kad teritorijos nepersidengtų, o juo labiau kad Klaipėdoje net seniūnijų nėra. Taigi abi Klaipėdos ŽVVG paramos gauti negalės, turės būti pripažinta tik viena.

"Jeigu viename regione susikuria dvi ar daugiau ŽVVG, yra numatyti atitinkami atrankos kriterijai. Girdėjau audito išvadas dėl senosios Klaipėdos ŽVVG. Klaipėdos miesto tarybos nariai, buvę senosios ŽVVG valdymo organo nariais, turiu galvoje Vidmantą Plečkaitį, ko gero, žino visą jos virtuvę iš vidaus, kas neskelbiama viešai.

Tačiau kad ir kaip būtų, šiandien senoji ŽVVG yra veikiantis subjektas. Ji turi teisę teikti paraišką, kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kad jai būtų deleguoti miesto Tarybos nariai. Klaipėdos regione gali susikurti kad ir dešimt ŽVVG, ir visos jos turi teisę kreiptis į Savivaldybę. Tarybos teisė, bet ne pareiga, deleguoti ar ne savo atstovus į jų valdymo organus. Jeigu jie, žinodami informaciją apie senosios ŽVVG veiklą, balsuos už tai, kad nereikia deleguoti savo narių į ją, tada paramą gaus naujoji ŽVVG", - sakė V. Kesminas.

Taigi žvejų reikalai ir europiniai pinigai šiuo metu yra miesto Tarybos rankose.

Paklaustas, ar senoji ŽVVG turėtų prioritetą, nes turi patirties šioje srityje, V. Kesminas atsakė, kad toks kriterijus numatytas. Pasiteiravus, koks tolesnis senosios ŽVVG likimas, jeigu miesto Taryba nedeleguos savo narių, sakė: "Europinis reglamentas reikalauja, kad grupė turėtų asociacijos statusą, teisinė senosios ŽVVG forma - asociacija. Ji vienaip ar kitaip baigs vykdyti tą projektą ir jos veikla stos. Tačiau jos pareiga 5 metus atlikti monitoringą visų tuo laikotarpiu įgyvendintų projektų. Tiek pareiškėjai, kurie gavo pinigų savo projektams įgyvendinti, tiek ŽVVG privalės teikti ataskaitas."

Miestui buvo gėda

"Prasideda naujas laikotarpis, turėtų susiformuoti naujos grupės. Mes stebėjome senosios grupės veiklą. Jos nariai iki 2014 metų vidurio dar nebuvo panaudoję vieno trečdalio ES pinigų, nes nesugebėjo to padaryti. Jie kreipėsi į Savivaldybę, ši parengė projektus ir padėjo panaudoti pinigus. Miestui buvo gėda, kad gali likti vos ne 60 proc. nepanaudotų lėšų. Manau, kad naujuoju periodu ta grupė žmonių neturėtų dalyvauti. Bet jiems sudarytos sąlygos dalyvauti lygiomis teisėmis, neatsižvelgiant į rezultatus", - sakė A. Grublys.

Buvęs senosios ŽVVG tarybos pirmininkas amžinatilsį Petras Cirtautas buvo prisipažinęs, kad pats važinėjo pas žvejus ir įkalbinėjo pasinaudoti ES parama, kad jie to nenorėjo daryti.

"Mūsų įstatyminė bazė tokia, kad Savivaldybės taryba priversta rodyti dėmesį abiem grupėms. Vyriausybės nutarime parašyta, kad Savivaldybė turi dalyvauti grupių veikloje, mat jos deleguoti asmenys privalo būti ŽVVG valdymo organuose. Dabar Savivaldybė pastatyta prieš faktą", - kalbėjo A. Grublys. Jo manymu, ŽŪM valdininkai, rengiantys tas taisykles, elgiasi neprincipingai.

Paprašė pakeisti įstatus

Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija svarstė senosios ŽVVG prašymą, kad Savivaldybės administracija skirtų į jų grupę atstovus. Komisija pareikalavo jos iki spalio 29 d., t. y. iki miesto Tarybos posėdžio, pakeisti įstatus, kad ši grupė nebūtų uždara. Jeigu ji šito nepadarys, komisijos pirmininkas A. Grublys sakė raginsiąs Tarybos narius nebalsuoti už tai, kad į šią grupę būtų skiriami Savivaldybės atstovai. "Manau, mes į uždarą grupę savo žmonių neskirsime. Dabartiniai grupės įstatai, kuriais ji vadovaujasi, pažeidžia pagrindinius asociacijos principus - pareigą būti atvirai visuomenei. Europos Komisijos nuostatuose pažymėta, kad visos organizacijos, kurios dalyvauja projektuose, privalo būti atviros. Jeigu ji pakeis įstatus, mes lyg ir įpareigoti deleguoti savo narius, nors tai yra pačių Tarybos narių reikalas", - kalbėjo A. Grublys.

Jis sako klausęs senosios ŽVVG tarybos pirmininko A. Žiogo, kurio laivai Latvijoje, o žuvis pardavinėjama Liepojoje, kodėl paskutiniu momentu pradėjo pretenduoti į paramą. "Dar pavasarį, kai buvo paskelbtos audito išvados, sakiau jiems, kad pasikeistų savo nuostatus, kad susitvarkytų. Ta senoji grupė pamatė, kad susikūrė nauja, turinti naujų tikslų, ir lenda paskutiniu momentu pasinaudodama įstatymo spraga, kad savivaldybės privalo deleguoti žmones", - sakė komisijos pirmininkas.

Ateities neprognozuoja

M. Rimeikis, vienas iš naujosios grupės steigimo iniciatorių, paklaustas, kodėl ėmėsi tokios iniciatyvos, atsakė, kad dar vasarą, kai ŽŪM vidaus auditą atlikę atstovai pateikė, švelniai tariant, ne kokias išvadas dėl senosios ŽVVG veiklos, nuspręsta steigti naują ŽVVG, kad nesivilktų blogas šleifas.

Kas bus toliau, sakė nežinąs. "Abiem grupėms parama tikrai nebus skiriama. Jeigu miesto Taryba deleguos savo narius ir į senąją ŽVVG, tada ir galvosime, ką daryti toliau. Senoji turi daugiau šansų laimėti, kadangi jai bus pridedama 30 balų už patirtį. Gal sulauksime siūlymo senąją jungti prie mūsų, kad įgyvendintume bendrą programą, tačiau dar nieko konkretaus pasakyti ir vienas spręsti negaliu. Šauksime susirinkimą ir mūsų ŽVVG taryba spręs, ką turėtume daryti", - sakė M. Rimeikis.