Naujasis uosto vadovas pasigedo lankstumo

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo A. Vaitkaus, 90-96 krantinių, kuriomis naudojasi LKAB "Klaipėdos Smeltė", rekonstrukcijos pavyzdys puikiai parodo, kaip veikia Viešųjų pirkimų įstatymas ir kodėl nepasirašomos dvišalės sutartys tarp Uosto direkcijos ir krovos kompanijų.

Pakeisti rangovą sunku

90-96 krantinės rekonstruoti pradėtos jau seniai. Uosto direkcija į jas jau yra investavusi per 120 mln. Lt. Šiose krantinėse likusiems apie 20 proc. darbų, kurių vertė - apie 12 mln. Lt, atlikti konkursą laimėjo UAB "Vėtrūna", veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su Latvijos kompanija "BGS". UAB "Hidrostatyba", likusi antroje vietoje, konkursą apskundė teismui. Šis, išnagrinėjęs bylą, leido Uosto direkcijai pasirašyti sutartį su "Vėtrūna", o dar pernai spalį planuoti baigti darbai bus atlikti galbūt tik šiemet vasarą.

VADOVAS. Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus mano, kad projektų vadovai, savo darbus atliekantys laiku ir kokybiškai, turėtų būti skatinami.

Šiuo metu padaryta tik penktadalis likusių darbų ir daugiau nedirbama. Šiemet sausį "Vėtrūnai" iškelta restruktūrizavimo byla, ji patiria finansinių sunkumų, tad jai sunku pabaigti šį objektą.

Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mušeckienės teigimu, darbų likę visai nedaug, juos būtų galima padaryti per 4 mėnesius. Jau beveik padarytos sijos, skirtos pokraniniam keliui įrengti, liko pakloti bėgius ant sijų ir atitinkamai pritvirtinti, įrengti dangas bei lietaus nuotekas.

Šiuo metu "Vėtrūna" ir "BGS" derasi tarpusavyje, kuri baigs statybos darbus minėtose krantinėse. R. Mušeckienės manymu, jeigu abiem rangovėms pavyks susitarti, darbai bus baigti šiemet vasaros pabaigoje.

Anot A. Vaitkaus, privačioje veikloje tokių problemų nebūtų. Nepatiko rangovas, kitą dieną jis jau gali būti pakeistas kitu.

MOLAI. Uosto direkcija darbus Šventosios uoste žada pradėti nuo molų statymo. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Mes turime nutraukti rangos darbus, įvykdyti visas su tuo susijusias procedūras, skelbti konkursą iš naujo, tad vėl būtų sugaišti keli mėnesiai, žinoma, jeigu konkurso niekas neapskųstų. Apskundus procesas užtruktų kur kas ilgiau, - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius. - Šiandien visas užsakovo ir kitų proceso dalyvių bendradarbiavimas yra aiškiai reglamentuotas teisės aktų. Uosto direkcija, būdama valstybės įmonė, negali išeiti iš to koridoriaus, į kurį yra įvaryta."

Šiuo metu svarstoma galimybė keisti Viešųjų pirkimų įstatymą, įvairūs projektai yra pateikti ir Vyriausybei, ir Seimui. "Mes prie keitimo, manau, irgi prisidėsime. Didžiausia problema ta, kad jeigu vyksta ginčai, jie labai ilgai užtrunka teismuose. Turėtų būti nustatyti konkretūs terminai ir jų laikomasi, tada procesą būtų galima gerokai paspartinti", - sakė A. Vaitkus.

Smėlio pilių nestatys

Kitas pavyzdys - Uosto direkcija nutraukė sutartį su UAB "Alvetos karjerai" todėl, kad rangovė nebuvo pajėgi atlikti numatytus Šventosios uosto valymo darbus. Ši bendrovė, neturėdama priemonių dirbti jūroje, konkursą laimėjo, pasiūliusi mažiausią kainą.

A. Vaitkus spaudos konferencijoje sakė, kad neplanuoja siūlyti Susisiekimo ministerijai ir Uosto direkcijos valdybai statyti smėlio pilių ant banguoto jūros kranto. Tai reikėtų suprasti taip, kad kol kas valymo darbams Šventojoje pinigai nebebus leidžiami ir konkursai jiems atlikti nebus skelbiami.

Uosto direkcija dabar ketina prašyti Europos Sąjungos (ES) lėšų iš 2014-2020 metų bendros programos ir pradėti Šventosios uosto atstatymo darbus pagal 2003 metais Lietuvos ir Klaipėdos mokslininkų parengtą studiją. Joje aiškiai pasakyta, kad šio uosto atstatymas turėtų prasidėti nuo labiausiai finansiniu požiūriu imlaus objekto, t. y. nuo molų pastatymo.

Uosto direkcijos vadovo teigimu, šiuo metu Šventosios uoste esantis turtas bus saugomas, uosteliui prižiūrėti ir toliau bus samdomi žmonės.

Maža kaina - kokybė abejotina

"Jeigu gauni pasiūlymą, kad projekto, kurio statybos darbų vertė - 50 mln. Lt, techninis projektas bus parengtas už 100 tūkst. Lt, naivu tikėtis, kad produktas bus kokybiškas. Manau, kad šioje srityje taupyti nevertėtų. Mes perkame paslaugas mažiausios kainos principu, gauname pigių pasiūlymų ir džiaugiamės, kad sutaupėme. Tačiau už tą mažiausią kainą negauname tokio rezultato, kokio tikimės. Nuo Naujųjų metų iš projektavimo įmonių nebereikalaujama turėti atestato, pakanka, kad projektuotojai turėtų atestatus. Dabar rinkoje atsirado naujų žaidėjų, kurie mūsų netenkina. Esame priversti galvoti, kaip turėtume užsitikrinti kokybiškų paslaugų gavimą", - sakė Uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė.

Pasak jo, rimtų projektavimo problemų iškyla ne tik Uosto direkcijai, bet ir visai Lietuvai dėl bendros tokių darbų pirkimo tvarkos.

Situacija nenormali

A. Vaitkus pastebi tendenciją, kad projektų rengimas dažnai vėluoja. Be abejo, įtaką ir jų kokybei, ir jų rengimo laikui daro ir uosto krovos kompanijų pateikti pageidavimai. Pasak R. Mušeckienės, kartais patys projektuotojai prisideda prie to, kad projektas būtų vilkinamas, kartais trukdo ir rangovai, ir terminalų operatoriai.

Pasak Uosto direkcijos vadovo, statybos darbų rangovai įsivaizduoja, kad uoste gali vykdyti darbus taip, kaip jiems parankiau. Užtat nemažai infrastruktūros gerinimo darbų vėluoja nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Naujasis vadovas pripažįsta, kad situacija šiuo metu tikrai nėra normali. "Vis dėlto stengsimės nekonfrontuoti su rangovais, bet ieškoti sąlyčio taškų", - sakė A. Vaitkus.

Jis uosto veikla domisi jau beveik 12 metų. Šiandien A. Vaitkus sako, kad Uosto direkcijos nelankstumas kai kuriais atvejais neleidžia pasiekti norimo rezultato - t. y. kuo greičiau atlikti infrastruktūros gerinimo darbų.

Stiprins vadovų pozicijas

"Norėdami kontroliuoti projektuotojus, kurie šiandien yra gana gudrūs, turime ir patys būti gudrūs. Privalome turėti atitinkamus kvalifikacijos atestatus, gana gerai žinoti Statybos įstatymą, normas ir t. t.", - spaudos konferencijoje teigė R. Mušeckienė.

Anot jos, trys Uosto direkcijos projektų vadovai tokius atestatus jau turi. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad esant tokiai situacijai visų pirma bus bandoma sustiprinti projektų vadovų gretas.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Vaitkaus tikslas - pasiekti, kad infrastruktūros srityje dirbantys direkcijos vadovai turėtų stiprią komandą. Jo manymu, projektų vadovai, savo darbus atliekantys laiku ir kokybiškai, turėtų būti skatinami. Generalinis direktorius žada diskutuoti Susisiekimo ministerijoje dėl mokos fondo padidinimo. Beje, vadovas pageidaus, kad projektų vadovai atsiskaitytų direkcijos vadovybei apie konkretaus projekto įgyvendinimo eigą.

Lems investicijos

2002-aisiais, kai A. Vaitkus pradėjo dirbti Susisiekimo ministerijoje, Klaipėdos uoste buvo perkraunama 14-17 mln. t per metus. Jo manymu, priimta strategija maksimaliai plėtoti uosto infrastruktūrą derinant ją su krovos kompanijų siekiais pasitvirtino - šiemet uoste kraunama per 36 mln. t krovinių.

"Įvertinusi susidariusią situaciją, Uosto direkcijos vadovybė nusprendė pirmiausia baigti pradėtus darbus. Dabar pasirenkant direkcijos lėšų investavimo į uosto infrastruktūrą prioritetus visų pirma bus žiūrima į tai, kaip investuos krovos kompanijos, iš kur jos žada gauti krovinių, ar neketina jų pervilioti iš kaimyninės kompanijos. Mes siekiame savo pajėgumus panaudoti konkurencinėje kovoje su kaimyniniais uostais", - sakė A. Vaitkus.

Uosto direkcijos vadovo manymu, uosto infrastruktūros tobulinimo darbai turi vykti kartu su uosto kompanijų suprastruktūros gerinimo darbais, ir ne vėliau. Kompanijos uoste paprastai investuoja didžiules lėšas ir neretai tam skolinasi pinigų. Tad mokėdamos palūkanas bankams jos siekia, kad jų investicijos kuo greičiau atsipirktų. Į tai neatsižvelgti negalima.

Pasak A. Vaitkaus, kompanijų investicijos į suprastruktūrą ir yra didžiausia garantija tam, kad Uosto direkcija galėtų investuoti savo lėšas į infrastruktūrą.

Dvišalės sutartys įstrigo

Dvišalių sutarčių tarp uosto krovos kompanijų ir Uosto direkcijos pasirašymo, pasak A. Vaitkaus, idėja yra sena, pirmąkart išsakyta 2006-aisiais, kai direkcijos vadovybė bandė derėtis su UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu dėl tokios sutarties pasirašymo.

Tokių dvišalių sutarčių, kai ir viena, ir kita pusė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, pasirašymo aktyvus šalininkas buvo ankstesnis Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, teigęs, jog pirmiausia bus investuojama į uosto infrastruktūrą tų kompanijų nuomojamoje teritorijoje, kurios pasirašys dvišales sutartis. A. Vaitkus sako, kad nei seniau, nei dabar tokių pasirašytų sutarčių jam neteko matyti, išskyrus vienintelę, kuri, jo nuomone, yra labiau deklaratyvi, galbūt siekiant įrodyti, kad vis dėlto galima tokias sutartis sudaryti.

Pasirodo, paaiškėjo labai paprastas dalykas, kad krovos kompanijai galima surašyti nemažai reikalavimų ir numatyti sankcijas, o Uosto direkcija, būdama valstybės įmonė, savo turtu įsipareigoti negali, nes to daryti jai neleidžia dabar galiojantys teisės aktai.

Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, Uosto direkcija turėtų įsipareigoti pastatyti infrastruktūros objektą laiku. Kokių nors sankcijų tipinėse sutartyse nėra numatyta, tačiau jeigu sutartis neįvykdyta, kita pusė gali reikalauti bet ko, pavyzdžiui, atlygio.

Anot A. Vaitkaus, blogiausia, kas gali nutikti direkcijai dėl sutarties nevykdymo, jos vadovas gali prarasti savo kėdę. Tai nėra adekvatu tiems įsipareigojimams, kurie keliami uosto naudotojui.