Naujais metais uostui teks spręsti ir senas problemas

Uosto direkcijos vadovo A. Vaitkaus manymu, mūsų valstybė turi ypač griežtą viešųjų pirkimų sistemą. "Blogas pavyzdys, kai teismams galima apskųsti konkursą ir vaikščioti aukštai iškėlus galvą. Manau, kad skundikas, neturėjęs tam pagrindo, turėtų būti baudžiamas, nes jis piktdžiugiškai trukdo įgyvendinti mūsų planus", - sakė jis.

Pasak A. Vaitkaus, jeigu Uosto direkcija viešųjų pirkimų srityje turės tokias sąlygas, kokias turėjo iki šiol, jai būti verslia bus labai sudėtinga.

Direkcija nebus privatizuojama

Uosto direkcija būdama valstybės įmonė toli gražu negali lygintis su verslu. Jeigu pastarajam nepatinka partneris, jis renkasi kitą, o tokios procedūros direkcijoje trunka metus ar dar ilgiau.

Šiuo metu jau ruošiamasi keisti direkcijos statusą - ji nebebus valstybės įmonė, taps akcine bendrove. A. Vaitkaus manymu, toks statusas suteiks jai galimybę dirbti komerciniais principais ir naudotis platesnėmis galimybėmis. Į klausimą, kodėl vienos nuostatos taikomos VĮ, o kitos - AB (skiriasi net vadovų atlyginimai), atsakymo iki šiol negauta.

Uosto direkcija yra viena iš 123 VĮ Lietuvoje ir jos veikla laikoma pavyzdine. Jos strateginis planas buvo įvertintas aukščiausiu balu Lietuvoje.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kad žmonės neteisingai įsivaizduoja, kad pelningai dirbančią direkciją norima išgrobstyti. Pasak jo, ji nebus privatizuojama, kai valstybė pelningai parduoda savo turtą. Šiuo atveju valstybė išlaikys 100 proc. direkcijos akcijų savo rankose. "Tai nebus privatizacija, tai tiesiog įmonės statuso keitimas išlaikant visą kontrolę ir valdymą valstybės rankose", - tikina A. Drungilas.

Uostas vykdo ir socialines funkcijas

Nuolatos diskutuojama, ar geriau dirba municipalinis, ar valstybinis uostas. Ko gero, Uosto direkcijos veikla atsako į šį klausimą. Ji iš vienos tonos sugeba generuoti valstybei didžiausią grąžą, pralenkdama net tokį gigantišką Olandijos uostą kaip Roterdamas. Pasak A. Vaitkaus, Klaipėdos uosto direkcija yra pelningiausia iš visų Europos Sąjungos uostų. Pavyzdžiui, Vokietijos uostuose pelno nematyti. Vadinasi, ta sistema yra gera.

Žinoma, Uosto direkcijai krovos terminalai yra kur kas naudingesni nei, tarkime, AB "Smiltynės perkėla" ar laivų statybos bei remonto įmonės. Tačiau tokios veiklos uostas atsisakyti negali. Uosto direkcija privalo būti versli įmonė, o socialinė veikla turėtų būti vienaip ar kitaip kompensuojama iš valstybės biudžeto.

"Manau, valstybė eina labai teisingu keliu. Jeigu vykdai kokią nors socialinę funkciją, negali kelti kainų. Uosto direkcijos investicijos į tas struktūras negali duoti tokio pat dydžio grąžą, pagal labai aukštą nustatytą kapitalo grąžos koeficientą - 7,5 proc. Mes aiškinamės, kokį poveikį tam kapitalo grąžos koeficientui daro kiekviena infrastruktūros dalis. Diskutuojame dėl molų, dėl kanalo, ar galima visoms infrastruktūros dalims taikyti tą grąžos koeficientą. Diskusijų dar bus daug, bet, manau, jau šiais metais turėsime labai aiškią viziją, kokiu keliu eisime į priekį", - sakė A. Vaitkus.

Nė viena kita transporto rūšis neturi tokio aukšto kapitalo grąžos rodiklio. Tikimasi, kad jį keičiant nebus taip spontaniškai pasielgta, kai 2016 metais Ūkio ministerija drastiškai pateikė naujas žaidimo taisykles.