Nauja tendencija - prekybos disbalansas ir konteinerizacija

Konteinerių krova visuose rytinės Baltijos jūros pakrantės uostuose šiemet auga vidutiniškai 4 proc., Klaipėdos uoste šis procentas ženkliai didesnis. Per šių metų pusmetį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos uoste konteinerių tonažo atžvilgiu krauta 13,2 proc. daugiau, o skaičiuojant TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai) - 5,2 proc. daugiau. Skaičiuojant vienetais konteinerių krova nėra ženkliai didesnė.

Pasak A. Drungilo, toks didelis skirtumas yra todėl, kad labai stipriai išaugo eksportas konteineriuose. Vis mažiau tuščių konteinerių pakraunama atgal į laivus. Šiemet pakrauta daugiau pilnų konteinerių, todėl ir didėja konteinerių krova tonažo atžvilgiu.

Tokią situacija lėmė, pasak A. Drungilo, JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjęs euras. Viena vertus, Europos produkcija tapo labai konkurencinga dolerinėse valstybėse. Kita vertus, mūsų gamintojams stiprų poveikį daro konteinerizacija. Eksportuotojai išnaudoja pigų frachtą atgal į Kiniją ir kitas Tolimųjų Rytų valstybes. Užuot vežus tuščią konteinerį, daug labiau apsimoka jį pripildyti kad ir mažos vertės prekių, nes konteinerio gabenimas atgal į Rytus kainuoja labai pigiai. Ir frachtai į Europą iš Azijos yra labai ženkliai sumažėję, nes krito prekyba ir dėl euro nuvertėjimo dolerio atžvilgiu, be to, nuvertėjo ir Rusijos, Baltarusijos bei Kazachstano valiutos, regione sumažėjo perkamoji galia.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, konteinerizacija pastaruoju metu didėja. Į konteinerius jau dedamas ir metalo laužas, ir grūdai ir trąšos. Šioje srityje sparčiai darbuojasi UAB Birių krovinių terminalas (BKT). Pavyzdžiui, pernai BKT eksportavo apie 50 tūkst. TEU su trąšomis, šiemet eksportuos apie 100 tūkst. TEU. Šioje srityje Klaipėdos BKT yra lyderis Baltijos jūroje.

Taigi prekybos disbalansas ir konteinerizacija padarė savo, tad turime augantį eksportą iš Europos.

Lietuvos uoste krova auga

Apskritai kaimyniniuose uostuose rytinėje Baltijos jūros pakrantėje krova mažėja. A. Drungilo teigimu, tai susiję su tuo, kad Rusija nuolatos perorientuoja krovinius į savo uostus, todėl kituose mažėja naftos produktų ir anglių krova. Visuose uostuose anglių eksportas sumažėjo 12 proc., naftos produktų - 11 proc. Klaipėdos uoste Rusijos krovinių labai mažai, todėl jis šios įtakos nepajuto.

Pagrindiniai Klaipėdos uosto kroviniai, be konteinerių, yra trąšos, naftos produktai, grūdai, ro-ro kroviniai. Ro-ro krovinių krova tonažo atžvilgiu šiemet per 5 mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Klaipėdos uoste išaugo 14,5 proc., naftos produktų - beveik 27 proc., grūdų - 72 proc.

Šiemet Lietuvos ūkininkai žada užauginti 6,8 mln. t grūdų. 70-80 proc. visų Lietuvos ūkininkų eksportuojamų grūdų išgabenama per Klaipėdos uostą. A. Vaitkus apgailestauja, kad dalis lietuviškų grūdų kraunama Latvijos uostuose. Kai kuriuose uostuose nėra tokių technologijų, kurios yra Klaipėdos uoste, tad juose galbūt yra šiek tiek mažesni krovos kaštai. Tačiau Lietuvos uoste padarytos ir daromos investicijos leis užtikrinti dar geresnę kokybę.