"Muziejiniai" akmenys - statybos darbams

Idėja panaudoti iš uosto dugno ištrauktus akmenis kaip muziejinius eksponatus buvo kilusi prieš kelerius metus, kai Uosto direkcijai vadovauti pradėjo Eugenijus Gentvilas. Fantazuota, jog vos ne prie kiekvieno akmens būtų galima pridėti informaciją, jis turėtų savo legendą. Miestiečiai būtų apskritai supažindinami su gilinimo darbais uoste etc.

Itin aktyvus šios idėjos šalininkas buvo tuo metu Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus pareigas ėjęs Vidas Karolis. Kai jis buvo "išprašytas" iš šių pareigų, akmenimis domėtasi mažiau, o kai ta idėja pradėta svarstyti su Savivaldybės, architektų, paminklosaugininkų etc. atstovais, kai imta diskutuoti, kaip juos reikėtų išdėlioti, kad ir iš kosmoso būtų gerai matomi ir perduotų kokią nors žinią, idėja netrukus ir visai užgeso.

Teiravomės dabartinės uosto vadovybės, ar "muziejinių" akmenų idėja jau palaidota visiems laikams? Žinia, naujoji valdžia senąsias idėjas neretai pamiršta.

Už kiekvieną sumokėta

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, kai buvo įgyvendinamas Klaipėdos uosto vartų pailginimo projektas, reikėjo sutvirtinti pietinio molo dalį dešinėje Kuršių nerijos pusėje. Tada tam buvo panaudota nemažai akmenų, iškeltų atliekant įvairius uosto gilinimo ir valymo darbus.

Priminsime, jog molų statybai tada akmenys buvo plukdomi ir iš Švedijos, tad kainavo itin brangiai. Jų prireikė todėl, kad būtent tokių, kokių reikia molams, esą Lietuvoje nėra. Taigi, pasirodo, akmenys turi nemažą vertę.

A. Kamarausko manymu, ir dabar turimi akmenys, iškelti iš uosto akvatorijos dugno, gali būti naudojami analogiškai. Pasak jo, idėjų, kaip būtų galima juos panaudoti, buvo visokių. Vieni norėjo tuos akmenis eksponuoti kur nors Klaipėdos mieste, esą tai būsianti atrakcija žmonėms. Buvo entuziastų grupė, pageidavusi juos panaudoti krantui tvirtinti ties Olando Kepure. "Bet pašnekėjom ir tuo viskas baigėsi. Daugiau apie tą iniciatyvą nieko negirdėjau. Ir apskritai krantų tvirtinimas - ne mūsų jurisdikcija", - sakė A. Kamarauskas.

Anot jo, akmenis būtų galima daug kur panaudoti, tačiau Uosto direkcija pritars tokiam panaudojimo būdui, kuris labiausiai tenkins ją ir atitiks jos poreikius. Visi akmenys yra sužymėti, sunumeruoti, sukrauti nurodytoje vietoje Smiltynėje, vykdoma fotofiksacija, tad direkcijai žinoma, kiek ji turi tokio turto.

"Jeigu akmenys būtų kur nors mieste sudėti, klaipėdiečiams nebūtų saugu. Pradėtų laipioti. Mes kasmet turime incidentų ant molų, kai žmonės paslydę įkrenta į vandenį ir, deja, ne visiems tai laimingai baigiasi. Be to, akmenys - mūsų produktas, už kurį sumokėta, t. y. už kiekvieną ištrauktą akmenį buvo mokami pinigai. Todėl pasitaikius pirmai galimybei panaudoti šituos akmenis kokiems nors statybos darbams, mes tai ir padarysime", - sakė A. Kamarauskas.

Jis prisipažino, kad vieną akmenį Uosto direkcija atidavė austrų skulptoriui, kuris kuria Europos parką. Tačiau, pasak A. Kamarausko, tokių atvejų - vienetai ir jie simboliniai.

Gal panaudos molams

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, tie akmenys visų pirma yra gera statybinė medžiaga. "Mes šiandien dar neturime labai aiškaus projekto, kaip plėtosime Klaipėdos uosto išorinį įplaukos kanalą, molų konstruktyvą, tad nusprendėme tų akmenų kol kas neliesti ir nepanaudoti jų kitai paskirčiai, - sakė Uosto direkcijos vadovas. - Tie akmenys visų pirma yra statybinė medžiaga ir kokios nors didelės kultūrinės vertės mes neįžvelgiame. Ketiname juos grąžinti į vandenį ir suformuoti tokius labai brangius hidrotechninius įrenginius kaip molai. Tad kol kas akmenų klausimo negvildename."

Tačiau A. Vaitkus neatmetė galimybės prie šio klausimo grįžti ateityje. "Jeigu ta idėja buvo tikrai tokia graži, jeigu bus žinoma vieta, kur jie galėtų būti sudėti, kokia turi būti jų kompozicija, kodėl gi ne - ateityje bus galima pakalbėti", - sakė jis.

Pernai Uosto direkcija miesto vadžiai buvo pateikusi siūlymą panaudoti vieną ar kelis akmenis kaip statybinę medžiagą ir įamžinti beveik trijų metų aukščio inkarą, kuris rastas Uosto akvatorijoje. Tačiau, ko gero, biurokratinės problemos sutrukdė tą idėją įgyvendinti. Prasidėjo diskusijos, kalbos apie tai, kad reikia skirti lėšų, ir gana nemažai, projektui rengti. Todėl dabar Uosto direkcija ketina akmenimis ar akmeniu ir tuo inkaru papuošti teritoriją prie savo administracinio pastato.