Molus statyti galėtų ir vietiniai verslininkai

Apie tai, kokie trys variantai pasirinkti iš 7 galimų, "Vakarų ekspresas" jau rašė. Skaičiuojama, kad įgyvendinti pirmąją molų rekonstrukcijos alternatyvą prireiks apie 41,8 mln. Eur. Didžiąją lėšų dalį tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Numatoma, kad molų rekonstrukcija, be projektavimo darbų, truks apie dvejus metus.

Įgyvendinus šį projektą laivyba Klaipėdos uoste bus kur kas saugesnė, uostas galės priimti visus didžiuosius laivus, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą, kurių maksimali grimzlė - 15,2 m.

Taigi Klaipėdos jūrų uosto molai bus rekonstruojami neilginant jų ir nekeičiant planinės padėties. Jie bus paaukštinti ir sustiprinti, ties abiejų molų dalimi bus įrengtos atraminės sienutės. Rekonstrukcijos metu įplaukos kanalo kryptis bus pasukta maždaug 11 laipsnių, plotis uosto vartuose po rekonstrukcijos bus 184 m (šiuo metu yra 150 m).

"Šis projektas yra labai svarbus, tai yra pareiškimas apie naujus kokybinius Klaipėdos uosto parametrus", - sakė susisiekimo ministras R. Masiulis.

"Pasirinktas optimalus rekonstrukcijos variantas, kuriuo pasieksime visus pagrindinius uždavinius. Tai gerokai pagerins Klaipėdos uosto įvaizdį, be to, leis žymiai padidinti uosto saugumą esant sudėtingoms oro sąlygoms", - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Atsakyta į klausimus

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika replikavo, kad kas iš tos rekonstrukcijos, jeigu per audrą vis tiek locmanas negalės būti įlaipinamas į laivą atviroje jūroje. V. Šileikai atrodo, kad reikia galvoti apie sraigtasparnio įsigijimą. Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus sakė, kad šis klausimas sprendžiamas, šiuo metu svarstomos net trys alternatyvos, kurių jis kol kas dar nenorėjo viešinti. Pasak jo, kartais ir sraigtasparnis negali nuleisti locmano į laivą.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") generalinis direktorius Audrius Pauža domėjosi, ar rekonstruojant molus nebus pasikėsinta į vadinamąją nulinę krantinę, į "Klasco" turimą rezervinę teritoriją prie uosto vartų. A. Vaitkus patikino, kad tų teritorijų molui nereikės.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas domėjosi, ar Savivaldybė turi pagal sutartį sutvarkyti teritoriją prie pietinio molo. Uosto direkcijos vadovas atsakė, kad prieigos prie molų bus sutvarkytos įgyvendinant molų rekonstrukcijos projektą.

Pakrančių apsaugos rinktinės vadas pulkininkas Donatas Lengvinas domėjosi, ar nenukentės Kopgalyje esančios pasieniečių laivų bazės interesai, nes pasieniečiai ketina įgyvendinti antrą krantinių rekonstrukcijos etapą. Šiuo metu, kai prasideda ledonešis, ledas užblokuoja pasieniečių laivus. A. Vaitkaus teigimu, kadangi bus statoma povandeninė sienutė, kad būtų galima platinti ir gilinti laivybos kanalą, bus atkreiptas dėmesys į tai, kad jos kampas būtų toks, kad ledai nesusigrūstų prie pasieniečių krantinės.

Susisiekimo ministras R. Masiulis atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų raginti šalies verslininkus rengtis šiam projektui, kad mūsų valstybė iš savo pačios projekto gautų maksimalią naudą. "Mūsų vietinis verslas turi būti pasiruošęs šiems konkursams ir sėkmingai dalyvauti. Žinoma, konkursai vyks pagal viešųjų pirkimų taisykles, preferencijos negalima niekam atiduoti, bet paprastai visada laimi tie, kurie būna geriausiai pasiruošę. Norėčiau, kad vietinis verslas to imtųsi, kad uždarbis, pajamos liktų Lietuvoje, kad jų neišsivežtų užsienio rangovai", - sakė R. Masiulis.

Pasak ministro, kiekvienas megaprojektas suteikia regionui megastimulą. Tiek statybos, tiek rangos bendrovės, tiek įrengimų tiekėjai gaus tą vienkartinį, bet labai didelį stimulą.