Pasak Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidento Vytauto Šileikos, į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų savininkai nepatenkinti, kad esant audrai laivai išvedami į jūrą. Dėl to, kad neva Lietuvos uostas esąs nesaugus, jie patiria papildomų išlaidų: iš jūros laivai vėl grįžta ir švartuojami antrą kartą, sudegina daugiau kuro ir t. t. Ir už visa tai turi mokėti patys savininkai.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba praėjusį penktadienį pritarė pigesniam uosto molų rekonstrukcijos variantui, kuris preliminariais apskaičiavimais kainuotų apie 42 mln. eurų. Iš 7 molų rekonstrukcijos variantų buvo pasirinkti trys, kurie išsamiau išnagrinėti. Aptarus tuos tris, Uosto tarybos nariai balsavo už pirmąjį variantą. Beje, jam netgi nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas.
Vadinamasis pirmas variantas pasirinktas ne vien todėl, kad būtų pigiausias, o todėl, kad atitinka šiandieninius uosto poreikius - laivybos sąlygos būtų kur kas saugesnės.
Molų konfigūracija nesikeis. Jų šlaitai bus sutvirtinti, maždaug nuo vidurio jie aukštės. Numatoma 6 metrų altitudė. Molų galvutė iš jūros pusės bus apkalama po vandeniu. Tačiau dėl laivybos saugumo kas trečias įlaidas bus išlindęs iš vandens, kad būtų matoma. Bus įrengta ir spraustasienė, statoma 900 metrų povandeninė sienutė ir t. t.
Pirmojo varianto atveju pietinis molas, kurio rekonstrukcija preliminariais apskaičiavimais kainuos apie 35,7 mln. eurų, bus pastumtas piečiau 30 metrų. Jūrų vartų plotis bus ne 150, o 184 metrai, laivybos kanalas nuo 1 ir 2 krantinių nutols 40-50 metrų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Vaitkaus teigimu, nemažą darbą renkantis molų rekonstrukcijos variantą padarė Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna ir vyriausiasis locmanas Rimvydas Eitutis. Rezultatas - sutaupoma apie 150 mln. eurų turint omenyje vieną iš trijų variantų, kurio preliminari kaina - 192 mln. eurų.
Be to, statybos darbai pasirinkto varianto atveju, be projektavimo darbų, truktų 2 metus, o brangiojo varianto atveju - 4 metus. Palyginti su brangiuoju variantu, vėjo stiprumas ribojant didelių laivų įplaukimą skirsis tik 2 m/s.
Pasirinkto varianto atveju net esant 4 m/s stipresniam vėjui palyginti su dabar galiojančiais reikalavimais, nereikėtų stabdyti iki 300 m ilgio laivų įplaukimo. Taigi po molų rekonstrukcijos pagerės navigacinis saugumas, įplaukos kanale mažės laivo dreifas.
Deja, ir po rekonstrukcijos per audrą laivus tektų išvesti į jūrą. Tačiau, pasak A. Vaitkaus, jeigu bus statomas išorinis uostas, kuris gesintų bangą, pirmas molų rekonstrukcijos variantas būtų puikus ir laivybos sąlygos būtų idealios.
Uostininkai teiravosi, ar po molų rekonstrukcijos pučiant stipriam vėjui locmanai galės įlipti į laivus, ar nebeliks traukūno. Pasak A. Aleknos, dėl locmanų uostui reikės ieškoti kokio nors varianto. Daugelyje uostų tokiais atvejais naudojami sraigtasparniai. Traukūno atžvilgiu niekas nesikeis, nebent jam įtakos turėtų didesnis gylis.
A. Vaitkus dar kartą priminė, kad molų rekonstrukcija neatims iš klaipėdiečių įprastinės galimybės grožėtis jūra.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą