Ministerija išprievartavo "Smiltynės perkėlą"?

Ministerija išprievartavo "Smiltynės perkėlą"?

Pasirodo, kad prie prezidentės neskaidriu pavadinto "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) gelbėjimo plano buvo priversta pridėti ne tik Susisiekimo ministerijai pavaldi AB "Lietuvos geležinkeliai", bet ir kita jos valdoma įmonė "Smiltynės perkėla".

LJL generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pripažįsta gavęs reikalavimą grąžinti pusės milijono eurų skolą "Smiltynės perkėlai", tačiau teigia neturįs pinigų, nes vis dar negauna pajamų.

Ministerija bijo komentuoti?

Investuotojų asociacija vakar išplatino pranešimą, kuriame ironiškai konstatuoja, kad "Smiltynės perkėla" panoro išplaukti į platesnius vandenis - prisijungė prie skolose skęstančios "Lietuvos jūrų laivininkystės" gelbėjimo".

Anot šio pranešimo, LJL pusmečio ataskaitoje skelbiama, kad 2015 m. gegužės 13 d. įmonė sudarė paskolos sutartį su "Smiltynės perkėla" ir pagal ją pasiskolino 500 tūkst. eurų. Paskolos palūkanos nenurodomos, tačiau esą aišku, kad "Smiltynės perkėla" skolino be užstato, nes visi LJL laivai tuo metu buvo įkeisti SEB bankui.

"Paskola sudaro reikšmingą "Smiltynės perkėlos" nuosavo kapitalo dalį - beveik 10 proc. Ar tai reiškia, kad įmonė valdoma neefektyviai, nes būtų buvę galima mokėti akcininkui dividendus, kai biudžetas deficitinis? 2014 metais, per pusę metų, įmonė uždirbo 737 tūkst. Eur pelno, o dabar tuo pačiu metu patyrė 112 tūkst. Eur nuostolio", - pranešime cituojamas Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Iki šiol viešai buvo žinoma, kad LJL gelbėja tik viena valstybės valdoma įmonė - "Lietuvos geležinkeliai", už 3 mln. eurų paskolą įsikeitusi laivą "Venta".


GARANTUOJA. LJL vadovas sako antstoliui davęs garantiją, kad kai tik bus gauta pinigų iš reisų, bus sumokėta jūrininkams, dėl kurių pretenzijų "Deltuva" stovi sulaikyta Klaipėdoje. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Nelabai suprantame, ar "Smiltynės perkėla" yra bankas, į kurį paskolų gali kreiptis ir privatus verslas, ar įmonė yra tik dar vienas Susisiekimo ministerijos įrankis, siekiant išvengti "Lietuvos jūrų laivininkystės" bankroto", - sako V. Rūkas.

Pagal įstatymus, "Smiltynės perkėlos" valdybos nariai savo turtu atsako, jeigu dėl jų veiksmų būtų padaryta žala įmonei.

"Jeigu paskolos "Lietuvos jūrų laivininkystei" yra tokia gera investicija, prie skolinimo asmeninėmis lėšomis turėtų prisidėti ir Susisiekimo ministerijos pareigūnai", - teigia V. Rūkas.

"Smiltynės perkėlos" valdyboje dirba Susisiekimo ministerijos atstovai Saulius Girdauskas, Ona Barauskienė ir nepriklausomas narys Arvydas Saročka. Tiesa, nėra žinoma, ar sprendimą dėl skolinimo LJL priėmė "Smiltynės perkėlos" valdyba, ar vienintelis akcininkas - Susisiekimo ministerija.

Vakar susisiekti su S. Girdausku, vadovaujančiu ir LJL valdybai, nepavyko. Padėti gauti jo komentarą žadėję ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus atstovai vėliau irgi nėrė į krūmus.

"Visur vien skolos"

LJL vadovas S. Dobilinskas sako, kad apie skolą "Smiltynės perkėlai" sužinojęs ne per seniausiai. Kam panaudoti tie pinigai, jis negalėjo pasakyti, nes dar nespėjo įsigilinti į tą klausimą, o šiuo metu turi svarbesnių reikalų.


"Laivai stovi, nieko neuždirbame ir esame puolami iš visų pusių. Ar sveiku protu mąstoma, jei manoma, kad darant nuostolius įmonei galima gauti pinigų. Ne per seniausiai gavau raštą iš "Smiltynės perkėlos", kad reikia grąžinti paskolą. Bet kai neuždirbti, tai iš kur paimsi pinigų paskolai grąžinti? Tikėjausi, kad pradėsime dirbti, laivas "Deltuva" buvo vienas iš mūsų svertų, deja, stovi areštuotas. Laivui "Romuva" visi areštai panaikinti ir jį mes ruošiame reisui, jis kraunamas. Deja, kroviniai nesimėto, reikia gerai padirbėti norint jų gauti. Situacija prasta - visur vien skolos, sąskaita areštuota. Prie geriausių norų nieko negaliu padaryti. Svarbiausias dalykas - uždirbti pinigų. Itin svarus žingsnis būtų "Deltuvos" išplaukimas", - sakė S. Dobilinskas.

LJL vadovas sako antstoliui davęs garantiją, kad kai tik bus gauta pinigų iš reisų, bus sumokėta jūrininkams, dėl kurių pretenzijų "Deltuva" stovi sulaikyta Klaipėdoje.

S. Dobilinskas tikina, kad įsiskolinimas laivų įgulų nariams padengtas 100 proc., bet to, viskas sumokėta ir keičiančioms įguloms. Norint įgulą pakeisti 100 proc. reikia daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

"Tai didžiulės sumos. Jeigu dirbsime ir uždirbsime, viskas yra įmanoma, svarbu, kad nebūtų trukdoma dirbti", - sakė LJL vadovas.

Anot jo, Portugalijoje esantis laivas "Voruta" vis dar remontuojamas, o baigus darbus, bus siekiama panaikinti jo areštą. Dar vienas laivas - "Raguva" - iškrauna krovinį Lenkijoje, o "Venta" yra netoli Kanados krantų, kur iš JAV gabena krovinį.

LJL akcininkai praėjusią savaitę pritarė laivų "Voruta", "Romuva", "Deltuva" ir "Raguva" pardavimui, o "Ventos" pardavimui pritarta dar birželio viduryje. Tačiau tai esą nereiškia, kad laivai iš karto bus parduoti

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder