Minimas Lietuvos kaip jūrinės valstybės šimtmetis

Lietuvos Jūrų muziejus kviečia paminėti Lietuvos laivyno 100-metį specialia programa „Lietuva jūrinė valstybė“. Šio ambicingos programos tikslas – paskatinti lietuvius suvokti jūrą ne tik kaip kurortinį elementą, o atrasti ją kaip vertybę, kuriančią mūsų valstybei daug platesnius socialinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius.

Programa startuoja specialia multimedijos publikacija „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, pristatančia tarpukario Nepriklausomos Lietuvos kapitonus. Vėliau bus rengiamos parodos, forumas, specialūs leidiniai ir renginiai. Prie Lietuvos jūrų muziejaus programos jau prisijungė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Lietuvos laivų savininkų asociacija, kitos valstybinės ir privačios institucijos.

Specialiai programai „Lietuva jūrinė valstybė“ kūrybinė agentūra EZCO sukūrė ženklą, atspindintį valstybės jūriškumą, kurį kviečiami naudoti visi norintys. Ženklo kūrėjų manymu, tai stiprins jūrinį valstybės identitetą, skatins domėtis ir didžiuotis Lietuvos jūrine istorija.

Lietuvos laivyno 100-mečio proga vasario 15 d. 11 val. Lietuvos jūrų muziejus rengia tiesioginę spaudos konferenciją muziejaus socialiniame tinkle „Facebook“. Konferencijoje dalyvauja Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Romualdas Adomavičius, AB „Limarko grupė“ prezidentas Vytautas Lygnugaris, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas Vaclav Stankevič, rašytojas, publicistas prof. Justinas Žilinskas, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros sk. vedėja Nina Puteikienė.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad minėdamas šią datą Lietuvos jūrų muziejus pabrėžia laivyno svarbą valstybei, jos raidai, kiekvieno piliečio savimonei ir kviečia kitas organizacijas prisijungti, praturtinant Lietuvos jūrų laivyno 100-mečio programą naujais sumanymais.

– Ši programa – puiki jūrinės istorijos pažinimo ir komunikavimo priemonė, išryškinanti svarbiausias detales, reikšmingas Lietuvos istorijai, kultūrai, tautiniam identitetui, – teigia Olga Žalienė.

1921 metų kovo 11 dieną į Klaipėdą atplaukė ir antrasis motorinis burlaivis – „Kastytis“. Po pirmųjų apsilankymų Klaipėdos uoste Lietuvos laivai su druskos ir miltų kroviniu išplaukė į Latvijos uostus. Šie įvykiai pažymi Lietuvos laivyno istorijos pradžią, nepelnytai primirštą lietuvių tautinėje savimonėje.

Lietuvos jūrų muziejus laivyno jubiliejui kartu su kūrybine agentūra EZCO parengė originalų multimedijos projektą „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, kuriame modernia raiška pristatoma dešimt Nepriklausomos Lietuvos kapitonų.

Muziejaus direktorė Olga Žalienė mano, kad šis projektas taps puikia komunikacijos platforma, prie XXI a. žmogaus priartinančia mažai pažįstamą jūrinės valstybės sampratą: „Pirmasis mūsų žingsnis – perteikti istorines asmenybes labai žmogiškai ir šiltai, su visais jų dideliais darbais ir mažomis nuodėmėmis, – sako muziejaus direktorė, – todėl, vizualinėje raiškoje nebijome hiperbolizavimo, kuris padeda stipriau patirti to laiko spalvas“.

Istorinę medžiagą publikacijai teikiantis Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyr. fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius kaip svarbiausias tarpukario jūrinės Lietuvos kūrimo figūras išskyrė kapitonus Liudviką Stulpiną, Juozą Andžejauską, Bronių Krikštopaitį, Zigmą Domeiką, Feliksą Marcinkų, Benediktą Monkevičių, Eduardą Sliesoraitį, Juozą Kaminską, Antaną Kaškelį ir Alfonsą Urbelį.

„Kiekvieno iš šių kapitonų biografijoje atsispindi ir Lietuvos istorija, – sako Romualdas Adomavičius. – Daugelio iš jų, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, laukė nelengva emigranto dalia“.