Milijoniniai uosto centimetrai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žengė pirmuosius žingsnius, siekdama pagilinti uostą iki 17 metrų. Taip įvertinti baigti gilinimo darbai atviroje jūroje esančiame laivybos kanale. Dabar apie 1200 metrų jo ruože gylis siekia iki 15,5 m.

„Labai svarbu, kad didesnės gramzdos laivai, esant sudėtingesnėms oro sąlygoms, gali išlaikyti didesnį greitį ir saugiai pasiekti uosto vartus bei uosto akvatoriją. Tai yra reikšmingas įdirbis ateityje norint pasiekti 17 metrų gylį“, - sakė uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Gilinimo darbus, kurių vertė siekia 1,08 milijono eurų, atlikusi Belgijos bendrovė iškasė daugiau nei 51 tūkstantį kubinių metrų grunto. Pakankamai sudėtingos oro sąlygos belgams nesutrukdė iškelti ir nemažai uosto prieigose gulėjusių įspūdingų akmenų, tarp kurių buvo ir nuo ledynmečio užsilikusių riedulių. Tam prireikė net specialios iš Danijos atsigabentos technikos. Tai savo sąskaita padarė pati Belgijos kompanija.

Šie akmenys iš uosto niekur nedings. Kol kas jie yra sukrauti ir laikomi jo teritorijoje, laukiant pasiūlymų dėl jų panaudojimo. Kol kas labiausiai linkstama link to, kad jie labai pravers statant naujus molus.

Uosto laivybos kanalo gilinimas yra tąsa darbų, direkcijos pradėtų praėjusiais metais. Lapkričio mėnesį užbaigtas dalies vidinio laivybos kanalo gilinimas iki 15 metrų. Gilinimo darbus, vertus 4,14 mln. eurų, per pusmetį atlikusi viena didžiausių Austrijos statybų kompanijų iškasė apie 260 tūkstančių kubinių metrų grunto. Šį projektą uosto direkcija sėkmingai įvykdė už likusius, kitiems projektams nepanaudotus, Europos Sąjungos pinigus. Taip šimtu procentų įsisavintos visos 2007-2013 m. programos ES lėšos, skirtos uostui tobulinti. Iki 2018 metų ketinama investuoti 332,7 mln. eurų ir į krantinių prieigų gilinimą ir jų pritaikymą prie kanalo, kad didieji laivai galėtų sklandžiai plaukioti ir švartuotis uoste.

„Tai naujas kokybinis šuolis uoste, ateityje leisiantis priimti dar didesnius laivus. Norėdami būti konkurencingi, turime užtikrinti reikiamus gylius tiek laivybos kanale, tiek prie krantinių, nes kiekvienas centimetras yra aukso vertės. Apskaičiuota, kad vienas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą, tai yra didžiausią galintį praplaukti Panamos kanalu, papildomai krauti iki 100 tonų krovinių. Kiekviena perkrauta tona - nauda valstybei“, - neabejoja A.Vaitkus.

Viena krovinio tona valstybės biudžetą papildo 17,8 euro. Per praėjusius metus Klaipėdos jūrų uoste perkrauta net 38,44 milijono tonų įvairių krovinių. Tai absoliučiai geriausias metų rezultatas uosto istorijoje. Uostininkai pagerino 2011 metais pasiektą rekordą - 36,59 mln.t. 2013 metų krova viršyta 5,6 procento, arba 2,03 mln.t. Šių metų vasarį uoste krauta 3,15 mln.t krovinių, t.y. 4,2 proc. arba 127,6 tūkst.t daugiau nei 2015 m. vasario mėnesį.

Rekordinė praėjusių metų krova valstybės biudžetą papildė daugiau kaip 684 milijonais eurų. Tai 30 mln. eurų daugiau nei 2014-aisiais ir beveik 90 mln. nei 2013-aisiais. Šie pinigai prilygsta grynajam pelnui, nes valstybė šioms pajamoms gauti nepatiria sąnaudų.

2018-2020 metais planuojama Klaipėdos jūrų uosto laivybos kanalą iki Malkų įlankos gilinti iki 16,5-17 metrų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros vadovo Artūro Drungilo teigimu, kiekvienas papildomas gylio centimetras leidžia pritraukti į uostą dar daugiau krovinių. Ir tai ypač svarbu konkurencinėje kovoje su kitais Baltijos šalių uostais.

Didžiausi Klaipėdos varžovai šioje srityje yra Latvijos uostai - Ryga ir Ventspilis. Pirmasis gali pasigirti iki 17, antrasis - iki 16 metrų gyliu. Dėl mažesnio gylio negalėdami Klaipėdos uoste laivo visiškai užpildyti kroviniais, jo savininkai yra priversti papildomai plaukti į Latvijos uostus. Kol kas Klaipėdos uoste apsilankiusio laivo didžiausia grimzlė siekė 13,2 metro.

Pasak A.Drungilo, 17 metrų gylis uostui yra optimalus ir daugiau gilinti nereikia dėl elementarios priežasties. Šiuo metu į Baltijos jūrą gali įplaukti laivai, kurių maksimali grimzlė yra 16,5 metro. Tik atskirais atvejais į ją Belto sąsiauriu „pravedami“ laivai, kurių grimzlė siekia iki 17 metrų. Belto sąsiaurio Danijos jūrų administracija bent iki 2050 metų neplanuoja gilinti. Dar vienas apribojimas į Baltijos jūrą plaukiantiems laivams yra tilto per Belto sąsiaurį, jungiančio Danijos Zelando ir Fiūno salas, aukštis, kuris siekia apie 65 metrus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“