Miesto Tarybos darbas jūrinio sektoriaus atstovų akimis

TYLĖS. Vidmantas Dambrauskas: "Dabar laikau liežuvį už dantų. Po rinkimų keičiasi mano pasaulėžiūra."

"Dabar laikau liežuvį už dantų. Po rinkimų keičiasi mano pasaulėžiūra. Pasirodo, nei sąžinės, nei doros niekur nėra. Reikia elgtis taip, kaip tau naudinga. Visai nesvarbu, kas tu esi, ką tu darai, svarbu, ką tu kalbi, ką apie tave rašo. Seniau sakydavau viską, ką galvoju, dabar sakysiu tik tai, kas man, mūsų frakcijai ir uosto bendruomenei bus naudinga", - teigė UAB Birių krovinių terminalo generalinis direktorius, miesto Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas. Jis vienintelis iš keturių atsisakė atsakyti į mūsų klausimus.

"Prašau man atleisti, bet atsakymų į klausimus nebus. Nepriklausau kategorijai žmonių, kurie daro skubotas išvadas. Šiuo metu, kai vos tik suformuota administracija, net ne visos Tarybos komisijos pradėjo darbą, nei kritikuoti, nei daryti kokių nors išvadų nenoriu. Mes per dažnai skubame kaltinti, pašiepti, pasijuokti. Tad komentarai vėliau. Linkiu visiems bendro darbo miesto labui ir užmiršti asmenines ambicijas", - parašė jis redakcijai.

Geležies daugiau nei laive

Buvusiam Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriui profesoriui Viktorui Senčilai į akį krito geležinė tvarka Taryboje. Jis juokavo, kad joje daugiau geležies nei laive. Jeigu svarstomi svarbūs klausimai, pozicijos būna suderintos iš anksto ir balsavimo rezultatai labai aiškūs. "Mano kolega Artūras Bogdanovas, kuris vėliau išėjo iš Tarybos, buvo labai nusivylęs. Manė, kad bus daug diskusijų, o čia, pasirodo, nėra laiko diskusijoms, reikia balsuoti", - pasakojo profesorius.

Pasak jo, Taryboje milžiniškas kiekis informacijos. Per vieną jos posėdį svarstoma 50-60 klausimų, iš kurių 15 yra didelės apimties. Norint į juos įsigilinti, reikia skirti labai daug laiko.

TIKSLAI. Jūrinio sektoriaus atstovai sako į miesto Tarybą atėję spręsti ne uosto, o miestiečių gerovės klausimų.

V. Senčila pasidžiaugė, kad Tarybos darbo sąlygos geros: salė puiki, yra mikrofonai, internetas, patogios kėdės, veikia ventiliacija, patenka šviežias oras, yra balsavimo kambarys ir t. t. Per pertraukas pastebėjo, kad sąlygos Savivaldybės administracijoje dirbančių žmonių nėra šiuolaikiškos. Profesorius mano, kad bufetui reikia geresnių patalpų, siauruose koridoriuose bent jau kavos aparato. "Mes tai posėdžiaujame kartą per mėnesį, o administracijoje žmonės dirba kiekvieną dieną", - sakė jis.

KITAIP. Viktoras Senčila: "Nesu išsigandęs, bet prieš eidamas į Tarybą jos darbą įsivaizdavau šiek tiek kitaip."

Bandoma miestą supriešinti su uostu

"Nesu išsigandęs, bet prieš eidamas į Tarybą jos darbą įsivaizdavau šiek tiek kitaip. Kaip jį reikėtų organizuoti, nežinau, nes dar esu per jaunas jos narys. Mane truputį stebina ir netgi gąsdina tendencija miestą supriešinti su uostu. Iš pradžių tai keldavo juoką, buvo keista, o paskui pradėjo kelti nerimą, nes tai jau įgauna revoliucinės retorikos pavidalą. Žmonės gražiai kalba, o jokios esmės jų kalboje nėra. Jau ir liaudis pradeda kartoti politikų žodžius - "uostas teršia, jis nereikalingas, uostas - pavojus mūsų saugumui" ir t. t.

Dar stebina, kad dauguma Tarybos narių kalba tą patį. Barniai nuolatos vyksta tarp tų pačių žmonių. Bet jie jau niekam nebėra įdomūs. Tačiau rimti klausimai paprastai barnių nesukelia. Diskutuojama laikantis etikos", - savo nuomonę apie Tarybą išsakė V. Senčila.

Kas A. Vaitkui kelia nuostabą

"Darbas miesto Taryboje man visų pirma yra tarnystė klaipėdiečiams. Čia su kuo esi vienoje valtyje, pasirenki ne tu, o rinkėjai. Todėl privalu ieškoti sprendimų tarp nuomonių įvairovės. Taryboje esantys žmonės labai skirtingi pagal savo išsilavinimą, patirtį, kompetenciją, todėl čia ypač svarbus yra kompromisų menas", - sakė Arvydas Vaitkus, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. - Dirbdamas Uosto direkcijoje, Tarybos darbą daugiau ar mažiau mačiau. Labiausiai nustebino tai, kad Savivaldybės administracijoje tikrai yra ne vienas savo darbui atsidavęs aukštos kvalifikacijos specialistas, be kita ko, dirbantis už labai mažą atlygį. Šią situaciją privalu gerinti, nes visi juk norime aukščiausios paslaugų kokybės, o už mažiausią kainą to nenupirksi."

KOMPROMISAS. Arvydas Vaitkus: "Taryboje esantys žmonės labai skirtingi pagal savo išsilavinimą, patirtį, kompetenciją, todėl čia ypač svarbus yra kompromisų menas."

Paklaustas, ar šviežia uostininko akimi mato kokių nors kuriozų, A. Vaitkus atsakė: "Vienas iš jų - Bastionų tiltas. Kyla klausimas, kaip gali vykti tokio drastiško miestui tilto projektavimas, kai projekto autoriai negali atsakyti į esminius klaipėdiečių keliamus klausimus? Arba kodėl statomas Muzikinis teatras spraudžiamas į siaurą erdvę ir - tuo labiau - visiškai šalia gyvenamųjų pastatų. Neabejoju, kad tokiam objektui buvo kur kas geresnių vietų. Nesuprantu tų žmonių, kurie išdrįso laiminti brandžių, gražių medžių kirtimą Skulptūrų parke. Džiaugiuosi, kad meras pažadėjo organizuoti rugsėjį posėdį šiuo klausimu. Jei turime biudžete atliekamus 3,7 milijono eurų medžiams iškirsti, juos pragmatiškiau būtų investuoti į medžių sodinimą, o ne iškirtimą."

Procesai vyksta per ilgai

Labiausiai A. Vaitkui miesto Taryboje nepatinka sprendimų priėmimo greitis, atskirais atvejais ir kokybė. Jo manymu,Klaipėdoje nemažai procesų vyksta per ilgai. Vienas negatyviausių pavyzdžių - ketverius metus rengiamas miesto bendrasis planas. "Nėra plano, nėra investicijų, menksta miesto patrauklumas, mažinama galimybė klaipėdiečiams dirbti ir užsidirbti. Tokiu būdu ir "Mėlynojo proveržio" studija, kuria taip visi džiaugėmės, dūlėja stalčiuje.

Miesto tvarkymo darbai taip pat privalo vykti greičiau. Pavyzdžiui, miestiečiai pavargo nuo jau kelerius metus vykstančios Tilžės gatvės rekonstrukcijos. Mieste daug kalbama apie ekologiją, tačiau Baltijos prospekto-Šilutės plento sankryžos rekonstrukcijos projekto Savivaldybė nesugeba parengti jau daugiau nei dešimt metų. Tai netoleruotina, nes tarša miesto gatvėse yra viena didžiausių ir reikšmingiausių pasekmių miestiečių sveikatai. Šioje sankryžoje gaištamas mums visiems taip svarbus laikas.

Neabejotinai sieksime išsiaiškinti, kodėl turgaus prekeiviams tokia brangi Savivaldybei priklausančio turgaus patalpų nuoma. Čia juk svarbiausia ne pajamos iš nuomos, o galimybė veikti ypač jautriam smulkiajam verslui, o miestiečiams įsigyti pigių ir ekologiškų kokybiškų produktų. Manau, dar daug yra dalykų, kuriuos reikėtų keisti."

"Ne uosto klausimų atėjome spręsti"

"Nors sudarome didžiausią opozicinę frakciją, mums labai svarbu konstruktyvumas. Nepriimtina, kai tam tikrais atvejais prieštaraujama iš principo. Jau gerėja atmosfera priimant Taryboje sprendimus, negaištamas bereikalingai laikas. Tikiuosi, kad per penkis darbo mėnesius Taryboje jau įrodėme, kad ne uosto, o miestiečių klausimai mums yra svarbiausi ir ne uosto klausimų atėjome spręsti į Tarybą, o klaipėdiečių. Gal tai viena iš galimybių įrodyti, kad uoste dirbantys žmonės yra tie patys klaipėdiečiai, kuriems svarbi gimtojo miesto gyvenimo kokybė, kad politiniai oponentai, kurie gąsdino žmones rinkimų laikotarpiu išgalvotomis istorijomis, buvo neteisūs.

Neabejoju, kad projektai, kurie yra skaidrūs, suprantami ne tik Tarybos nariams, bet ir miesto visuomenei, tikrai turės palaikymą. Priešingu atveju neaiškūs sprendimai tikrai bus viešinami pasitelkiant visuomenę. Neabejoju, kad mes turime verslo principais grįstą požiūrį į miesto biudžetą, todėl lėšų panaudojimo efektyvumas turės augti.

Mes, jūrinio sektoriaus atstovai, beveik dvidešimt metų dirbame kartu. Per šį laikotarpį išsiaiškintas požiūris į esminius klausimus. Todėl mes tarpusavyje labiau sutariame, nei turime ginčytinų situacijų", - savo nuomonę išdėstė A. Vaitkus.

"Kol kas miesto labui nieko nevyksta"

Arūnas Tuma, UAB "Kamineros" grupės vadovas, sako, kad tam tikras senųjų Tarybos narių priešiškumas naujokams buvo juntamas. Jis darbą Taryboje įsivaizdavo šiek tiek paprastesnį. "Labai daug informacijos, norėdamas labiau įsigilinti į visus klausimus, kurie svarstomi Taryboje, turi mesti darbą. Mane nustebino, kad dabar mes dar balsuojame 2017-2018 metų klausimais, pasirodo, nebuvo uždaryti praeitos kadencijos "galai". Nėra 2017 metų ataskaitos, nes nėra kažkokios Vilniaus statistikos centro statistikos. Vadinasi žmonės dirba visus metus, o ta ataskaita netiksli ir net neužbaigta", - stebėjosi A. Tuma.

RŪPESTIS. Arūnas Tuma: "O kas gali rūpėti stebėtojų tarybos nariams, atvažiavusiems į Klaipėdą, kuri jiems kosmosas, jie juk nežino, kas, kur ir kodėl daroma."

Paklaustas, kas jam labiausiai nepatinka Taryboje, jis atsakė: "Kol kas miesto labui nieko nevyksta. Visą laiką kažkas kažko ieško. Tai vienas direktorius netinka, tai kitas." Jį nustebino daug tuščių kalbų Taryboje, pagyros vienas kitam. "Kiek galima kalbėti apie tą patį. Penki paprašo žodžio ir šneka vėjus. Matyt, nori pasirodyti. Jau praėjo beveik pusmetis, o rimtas klausimas dar nespręstas. Galima pamanyti, kad niekas nežino, iš kur ta smarvė mieste sklinda. Seniai visi žino, bet visi vis ieško, ar dėl laikraščių, ar dėl televizijų. Ir pačios bendrovės tai žino, bet priemonės, mažinančios smarvę, neįdiegiamos per pusmetį, reikia investicijų", - nuomonę išsakė A. Tuma.

Nesupranta Savivaldybės įmonių valdymo

A. Tumos manymu, jeigu verslas taip dirbtų kaip Taryba, būtų seniai bankrutavęs. "Imkime Savivaldybei priklausančias įmones. Vieni per kitus dirba tai KRATC, bendrovėse "Klaipėdos vanduo", "Gatvių apšvietimas", ko gero, sukiša savus. Esą tokiose bendrovėse reikalingos stebėtojų tarybos, valdyba. Susidaro įspūdis, kad "Gatvių apšvietimas" Klaipėdoje yra tarptautinė kompanija, užsiimanti tarptautiniais pardavimais. Kažkoks marazmas. Gal visi tikisi kokių nors pinigų, aš taip suprantu. Kam tada reikalingas direktorius?

Savos įmonės šimtu procentų, o samdomi žmonės iš Vilniaus, iš dar kur nors, lyg Klaipėdoje jų nebūtų. Jie žino savo miesto pliusus ir minusus. O kas gali rūpėti stebėtojų tarybos nariams, atvažiavusiems į Klaipėdą, kuri jiems kosmosas. Jie juk nežino, kas kur ir kodėl daroma. Įsivaizduoju, kad meras turėtų sukviesti savo pavaduotojus, Tarybą ir pareikalauti, kad siūlytų kadrus. Juk visi dirbame savo miestui.

Pozicija nenori, kad mes visur kištume nosis. Esame nusprendę, kad jeigu klausimai yra pozityvūs, nežaisime pozicijos ar opozicijos, o žiūrėsime miesto labo. Mes į Tarybą atėjome ne kariauti su pozicija. Norisi, kad būtų priimami racionalūs sprendimai, kad miestas galėtų eiti pirmyn. Ir vis dėlto aš esu nusiteikęs optimistiškai", - kalbėjo A. Tuma.

Jis mano, kad jūrinio sektoriaus atstovai nesėdės rankų sudėję ir jiems pavyks ką nors pakeisti Tarybos darbe. "Bent jau gryninsime klausimus, ir jeigu matysime kokią nesąmonę, aiškiai ją transliuosime. Suprantu, kad kokią pusę metų bus žaidžiama emocijomis, bet jos anksčiau ar vėliau baigsis. Juk kad ir kaip būtų, reikės atsakyti prieš miesto bendruomenę, negali visą laiką žaisti katės ir pelės žaidimų", - mano jis.