Miesto ir uosto medaus mėnuo tęsis

Tokiais pažadais buvo apsikeista pirmadienį pas Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską aplankius naujajam Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Arvydui Vaitkui bei direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriui Artūrui Drungilui.

Visgi, anot V. Grubliausko, pasirengusio spręstinų klausimų sąrašą, natūralu, kad ne visais klausimais bendras sutarimas bus pasiektas iš karto.

Linksmiausias klausimas

Ko gero, daugiausia prieštaravimų gali sukelti išorinio Klaipėdos uosto statybos klausimas, nes A. Vaitkus yra varianto ties Melnrage šalininkas. Meras patikino, kad miesto pozicija, jog išorinis uostas neturėtų būti statomas Melnragėje, nepasikeitė. Juo labiau, kad, pasak mero, dabartiniame uoste neišsemtos visos galimybės.

A. Vaitkus savo ruožtu pažadėjo įsigilinti į pasiūlymą statyti išorinį uostą ties Būtinge ir sakė, kad staigių ir skubių sprendimų nebus - pirmiau bus gilinamas laivybos kanalas ir marios prie dabartinių krantinių, tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos uostas nebeturi galimybių plėstis.

Anot Uosto vadovo, galima tik pavydėti kaimynei Rygai, kurioje ilginio metro plotas yra 4 kartus didesnis nei Klaipėdoje - t. y. ji turi daug neišnaudotų plotų. Jis klausė, ką reikės daryti, kai bus išsemtos visos galimybės, juk išorinio uosto per pusmetį nepastatysi, tam reikia 5-15 metų.

Abu vadovai sutarė, kad šis klausimas, nors ir žada būti linksmiausias, nėra šiandienos aktualija, tačiau akivaizdu, kad prie jos teks grįžti.

Falšo negali būti

A. Vaitkus informavo, kad svarbiausias Uosto direkcijos objektas šiuo metu yra suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūra. Jau pradedama kasti duobė, kurioje stovės laivas-dujų saugykla, netrukus bus statomas pirsas, prie kurio jis bus švartuojamas.

Uosto vadovas prisipažino, kad jeigu nebūtų spaudę terminai ir pinigai, jis būtų už tai, kad SGD terminalas būtų statomas išoriniame uoste.

V. Grubliauskas savo ruožtu pastebėjo, kad SGD terminalo statyboje pirmu smuiku griežia AB "Klaipėdos nafta", antru - Uosto direkcija, o savivaldybė esanti altų grupėje, tačiau meras pabrėžė, kad falšo negali būti nė vienoje grupėje.

Finansavimas keliams nemažės

Meras priminė ankstesnes pastangas pakeisti Uosto įstatymą, kad dalis Uosto direkcijos rinkliavų būtų pervedama miesto reikmėms. Pasak V. Grubliausko, miestui labai svarbu, kad būtų įteisintas uosto ir miesto bendradarbiavimas, ir tai esąs šiuo metu didžiausias miesto lūkestis. Pataisa jau buvo pradėta svarstyti, tačiau užstrigo Seimo komitetuose.

Uosto direkcija kasmet miestui skiria privažiuojamiesiems keliams rekonstruoti 3-7 mln. Lt. Pasak A. Vaitkaus, panašios nuostatos bus laikomasi ir toliau. Pernai direkcija Klaipėdos miesto savivaldybei skyrė 7 mln. Lt, šiemet planuojama skirti 5 mln. litų Minijos gatvės rekonstrukcijai ir milijoną Baltijos pr. ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcijai.

V. Grubliauskas atkreipė uosto vadovo dėmesį į tai, kad paprastai Uosto direkcija skiria lėšų privažiuojamiesiems keliams į uostą tvarkyti, kurie svarbesni yra paties uosto veiklai, o ne miesto gyvenimui. Meras priminė, jog reikėtų peržiūrėti keturšalę sutartį dėl viso Baltijos prospekto, visų 3 sankryžų rekonstrukcijos, ir ją atnaujinti.

A. Vaitkaus manymu, galėtų būti padaryta pataisa Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme, kad visas Uosto direkcijos pelnas būtų paliekamas investicijoms. Jis apgailestavo, kad Uosto direkcija pervedė dalį savo pelno, t. y. 34 mln. Lt į valstybės biudžetą. Pasak jo, panašiai tiek pinigų reikėtų mažųjų laivų prieplaukai statyti pietinėje uosto dalyje. Uostui ji svarbi tuo, kad pastačius SGD terminalą laivybos sąlygos bus dar labiau sudėtingos, tad būtų gerai, kad daugybė mažų laivelių kuo mažiau plaukiotų laivybos kanalu.

Uosto vadovas prisipažino matąs problemą dėl Nemuno gatvės gyventojų, kurie kenčia nuo geležinkelio keliamo triukšmo. Ją esą reikėtų kuo greičiau spręsti ir neerzinti visuomenės.

Susitikimo pas merą metu aptartas ir Nemuno gatvės perdavimo Uosto direkcijai klausimas. Pasak A. Vaitkaus, šiuo metu Uosto direkcijos specialistai diskutuoja, kiek direkcija turėtų perimti uosto kelių. A. Vaitkaus teigimu, jeigu gatvė iš tikrųjų bus reikalinga uosto poreikiams, tada klausimų nekils.

Bendradarbiavimo lygis

V. Grubliauskas akcentavo, kad pastaraisiais metais miesto ir uosto bendradarbiavimo kartelė buvo pakeltą į gana aukštą lygį ir išreiškė viltį, kad ji nebus nuleista žemyn. Meras juokavo sakydamas, kad miesto ir uosto medaus mėnuo galėtų tęstis ir iki deimantinių vestuvių.

A. Vaitkus pastebėjo, kad uostas yra labai svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, tačiau, pasak jo, miestiečių interesai neturi būti ignoruojami.

Meras pakvietė uosto vadovą kooperuotis sprendžiant kai kuriuos tiek Uosto direkcijai, tiek miesto savivaldybei svarbius klausimus, pavyzdžiui, siekiant pritraukti į Klaipėdos uostą kuo daugiau kruizinių laivų.

V. Grubliauskas taip pat priminė seną miesto pageidavimą, kad jo atstovai taptų Uosto direkcijos valdybos nariais, kad daugiau savivaldybės specialistų būtų įtraukti į Uosto plėtojimo tarybą. Tačiau uosto vadovas pastebėjo, kad iki šiol visais klausimais buvo rastas sprendimas, neišspręstų neliko, tad abejojo tarybos narių skaičiaus didinimo reikalingumu.