"Mes nepanikuojame ir nesame išsigandę"

Taip sakė koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys komentuodamas teismo sprendimą, jog KLASCO privalo grąžinti žemę miestui. Nepaisant to, kad baltarusiai jau siunčia laivus trąšovežius ne į Klaipėdą, o Ventspilį, nes Lietuvos uoste jie nebūna pilnai pakrauti,
B. Lubys mano, kad jau šių metų vidury Klaipėdoje į trąšovežius bus pakraunama 80 tūkst. t trąšų.

Koncernui priklausanti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) prieš dešimt metų plėsdama savo teritoriją įsigijo apie 2,5 ha ploto miesto žemės šalia uosto. Šiomis dienomis Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad šis sandoris buvo neteisėtas. Visi žemės pirkimo ir pardavimo sandoriai pripažinti niekiniais - KLASCO savininkai turės grąžinti žemę valstybei. Už tai jie gaus kompensaciją. Sandorius pasirašiusios valstybės institucijos įpareigotos grąžinti bendrovei už tris sklypus gautus 2,4 mln. litų.

"Visas veiksmas vyksta labai normaliai. Kažkam reikėjo tokio proceso. To plačiau nekomentuosiu. Kitais metais galėsiu konkrečiau atsakyti į šį klausimą. Todėl pirmutinė grandis, t. y pirminis teismas, priėmė tokį sprendimą. Tačiau dar yra kelios grandys. Mes nei panikuojame, nei esame išsigandę, ramiai žygiuojame į kitą etapą ir esame beveik 100 proc. įsitikinę, kad laimėsime. Panikos nėra, tvoros nenuimamos, niekas nieko negrąžina, vyksta teisminiai procesai", - "Vakarų ekspresui" sakė KLASCO valdybos pirmininkas B. Lubys.

Jo teigimu, žemė buvo nupirkta laikantis visų įstatymų, už ją sumokėta. Ji neužimta, nes buvo statoma taupiai, žinant, kad neturima didelių plotų. Kai kas sako, kad reikėjo užstatyti ir būtų baigtas kriukis, tačiau B. Lubys mano, kad daina tik pradėta. Jis neneigė, kad tarp gubernijos ir tarp savivaldybės buvo susitvarkyta taip, kad miestas gavo daugiau nei 8 mln. Lt. "Be abejo, jeigu bus pareikalauta grąžinti žemę, mes paprašysime, kad Klaipėdos miestas taip pat mums grąžintų milijonus litų", - neslėpė jis.

Investicijų nestabdys

Pernai "Achemos grupė" investicijos sudarė 130-140 milijonų, o šiemet žadama investuoti tik apie 70-80 milijonų litų. Pasak koncerno prezidento, šiemet bus pradėta KLASCO nedidelių objektų statyba, o kitos investicijos - baigiamiems projektams.

Šiemet planuojamos kukli 6,2 mln. Lt investicija KLASCO grūdų terminalo plėtrai, t. y. bus padaryta antra grūdų terminalo eilė. Maždaug tokia pati suma, gal truputį mažesnė planuojama ir 80 tūkst. t talpos antros eilės birių trąšų terminalui.

Ivensticijos į trąšų terminalą daromos todėl, kad baltarusiai plečia kalio trąšų gamybą ir norėtų per Klaipėdos uostą eksportuoti iki 5 mln. t. Pasak B. Lubio, tam visų pirma reikia, kad Klaipėdos uoste galėtų būti aptarnaujami 80 tūkst. t talpinantys laivai, kurie plukdo baltarusiškas trąšas į Kiniją, o antra turėti sandėlius joms sandėliuoti.

Paklaustas, ar nesustabdys planuotų investicijų į trąšų terminalą, susidarius tokiai situacijai, kad dalis baltarusiškų trąšų gali "pabėgti" į Ventspilį, nes iš Klaipėdos uosto jau išplaukė trys nepilnai pakrauti laivai dėl per mažo gylio, B. Lubys atsakė: "Ne, mes projektų tikrai nestabdysime, nes turime ir kitų galimybių, ne tik baltarusių variantą. Nors pirminis sprendimas investuoti buvo priimti po susitikimo su naujuoju Baltarusijos susivienijimo "Belkalij" generaliniu direktoriumi. Kitų metų vidury mes jau turėsime tokį terminalą. Kad praradome tuos laivus, blogai ne tik KLASCO, bet ir Klaipėdos uostui, tačiau tragedijos nematau. Be to, aš tikiu, kad tie keli akmenys bus iškelti iš uosto akvatorijos ir sugebėsime laivus pakrauti iki 80 tūskt. t. Nestabdysime šių investicijų, nes tai nėra beprotiški pinigai. Du Europos bankai sutinka finansuoti šiuos du objektus. Net jeigu neturėtume savų pinigų, užsigarantuojame bankinę garantiją."

Vidmantas MAŽIOKAS