"Mes kaip minininkai - suklysti galime tik kartą"

Daugelis klaipėdiečių plaukdami didesniu ar mažesniu laivu yra girdėję šaukinį "Radio 5", tačiau ne visi žino, kad taip laivuose šaukiama Uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba (LET), ir įsivaizduoja, jog uoste esanti kažkokia slapta tarnyba.

Laivas įplaukti ar išplaukti iš uosto, pajudėti nuo krantinės gali tik gavęs LET leidimą. Pagal uosto taisykles, ir maži laiveliai privalo prasinešti, todėl žmonės ir girdi šaukinį "Radio 5".

AB "Smiltynės perkėla" keltams, pasak LET vyriausiojo laivų eismo operatoriaus Rimanto Dževečkos, apie plaukimą nereikia prasinešti. Keltų kapitonai žino taisykles - visus laivus, plaukiančius laivybos kanalu, jie privalo praleisti. Tik tais atvejais, kai būna blogas matomumas, mažieji keltai naudojasi LET informacija apie judėjimą kanale.

Kas ta Karapeta?

"Radio-5" - uosto taisyklėse nuo seno įrašytas LET šaukinys. Pasak R. Dževečkos, toks šaukinys buvo ir sovietmečiu, ir naudojamas iki šiol - yra trumpas ir patogus. Šaukiniu "Radio 5" daugiausia naudojasi vietiniai laivai arba tie, kurie į Klaipėdos uostą plaukia ne pirmą kartą, kurie jau susipažinę su jo taisyklėmis. Užsienio laivai tokio šaukinio paprastai nežino, jie vartoja "Klaipeda traffic".

LET operatorius E. Andrejevas yra baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. 3 metus mažuose laivuose dirbo kapitonu. Tačiau jam labiau patinka stabiliai stovėti ant žemės, nors, kai vėjo greitis būna 20 m/s, LET bokštas irgi siūbuoja.

"Kai kurie užsieniečiai jaučiasi kaip namie ir su mumis kalba lietuviškai. Ypač rusų linijinių laivų laivavedžiai - ir pasisveikina, ir atsisveikina lietuviškai. Sovietmečiu su LET lietuviškai nebuvo galima kalbėti, tik rusiškai. Tada ir anglų kalba mažai kas šnekėjo. Mes kalbame ta kalba, kuria į mus kreipiamasi. Jeigu kalba rusiškai, nesistengiame pereiti prie anglų kalbos. Pasitaiko, kad atplaukia vokietis su jachta, nemokantis angliškai. Nieko, susikalbam - frazės tos pačios, tad suprantam, ką mums bando pasakyti ir vokiškai.

Baisiausia, kai atplaukia koks nors filipinietis ar kinas, kai apskritai neaišku, ar jis mus kviečia, ar ne. Pavyzdžiui, Klaipėdą jis vadina Karapeta. Su tokiu žmogumi, nesuprantančiu angliškai, kalbėdamasis jau vartoji įvairius ispaniškus, portugališkus žodžius - jūreivišką žargoną vis tiek supranta. Visame pasaulyje taip yra.

Žinoma, nesusikalbėjimas trukdo dirbti. Atplaukia laivas, mus pašaukia ir kažką sako. Visi trys operatoriai, dirbantys pamainoje, suka galvas, ką norėjo pranešti. Kviečia ir antrą, ir trečią kartą. Kartais, kol susišneki, prireikia 20-30 iškvietimų.

Locmanai skundžiasi, kad tokiuose laivuose sunku dirbti. Locmanas turi stovėti prie vairininko ir tiesiog žiūrėti, ką jis daro. Laivo karininkas, nežinia ką supratęs angliškai, duoda komanda vairininkui jo kalba, o šis vartuose ima sukti laivą visai į kitą pusę.

Kartais, žinoma, ne atviro ryšio metu, tenka ir nusikeikti. Išsakom, ką manome apie locmanus, jie "pavaro" ant mūsų. Mes irgi ne šventieji, padarome kartais klaidų. Bet negalime pyktis, tada nebus darbo. Būna ir nepatenkintų bei burbuliuojančių kapitonų - kodėl įvedėte pirma tą laivą, o ne mano", - pasakojo R. Dževečka.

LET ir dispečerinė

Šalia pasieniečių bokštelio jau pradėtas statyti ir naujasis LET bokštas.

Taigi laivų eismą uoste valdo LET: koordinuoja jų plaukimą laivybos kanalu, atlieka laivų vedimo, plaukimo priežiūrą ir kontrolę uoste bei jo prieigose. Ji tiesiogiai pavaldi uosto kapitonui. Didelių laivų įplaukimas visada derinamas su juo. LET ir Uosto dispečerinė glaudžiai bendradarbiauja, tačiau jų funkcijos nesidubliuoja.

Uosto dispečerinė koordinuoja laivų peršvartavimus, renka informaciją apie krovos darbus krantinėse, apie tai, kada laivas bus baigtas krauti, kada atplauks ir t. t. Pagal laivų agentų paraiškas dispečerinė užsako locmanus iš LET. Didspečerinė, turinti vaizdo kameras, stebi viską, kas vyksta uoste, ir apie visus įvykius praneša atitinkamoms tarnyboms. Paprasčiau pasakius, tai kranto tarnyba, sprendžianti laivų pastatymo prie krantinių, šiukšlių išvežimo, bunkeriavimo ir kt. klausimus. LET stebi laivų judėjimą laivybos kanalu ir užsiima tik laivų vedimu. Vyriausiasis locmanas, pamainos viršininkas kuruoja visos LET ir locmanų darbą uoste.

Smegenų centras

Norint dirbti LET laivų eismo operatoriumi būtina laivavedžio specialybė. Bandomasis laikotarpis - 3 mėnesiai. Šiuo metu Klaipėdos uoste dirba 12 laivų eismo operatorių pamainomis po 12 valandų. Per pamainą laivų išplaukimų ir įplaukimų vidutiniškai būna po 10-15, o kartais - ir iki 30.

LET - sudėtinė Laivų eimos tarnybos pamainos, kurią sudaro 5 locmanai, vairuotojas ir laivų eismo operatoriai, sėdintys bokšte, dalis. Locmanai - laivų vedimo vykdytojai. Bokštas - smegenų centras. Operatoriai organizuoja, planuoja ir stebi laivų eismą: jie sprendžia, kuris laivas turi būti greičiau įleistas į uostą, t. y. nustato laivų įplaukimų ir išplaukimų eiliškumą, pataria, ar greitis turi būti didinamas, ar mažinamas ir t. t. Nuo jų darbo priklauso galutinis rezultatas, t. y. kiek laivų per pamainą bus įvesta ar išvesta, ar nebus prastovų, ar laivai plauks saugiai.

Šlampa delnai

Siaučiant štormui operatoriai veda laivus be locmano į uosto vartus, jis į laivą įlipa tik vartuose. Tai didžiulio susikaupimo reikalaujanti operacija. "Mes kontroliuojame laivo įvedimą. Galima sakyti, esame tokie patys locmanai, tik laivus vedame per nuotolį", - teigia vyr. operatorius.

Tokiu atveju operatoriai turi įvertinti visus faktorius, ar laivas įplauks pats saugiai, ar užteks greičio. Jeigu pučia 18-20 m/s pietų krypties vėjas, laivą neša į šoną, jis negali pataikyti į vartus, situacija kritinė, turi būti laiku duota komanda "sukti atgal".

LET vyriausiasis laivų eismo operatorius R. Dževečka: "Kai plaukiau į jūrą, žiūrėdamas iš šalies į locmanų ir operatorių darbą, sakiau: "Dieve, Dieve, kad tik čia nepapuolus, ir papuoliau. O dabar jau viskas, įaugau šaknimis."

Vasaros pabaigoje prieš pat kruizinių laivų sezono uždarymą atplaukė 200 m ilgio laivas. Oras blogas, locmanas negali jūroje perlipti į laivą, praktiškai jis turėjo apsisukti ir plaukti į kitą uostą. Tada buvo iškviestas radijo ryšiu kapitonas. R. Dževečka su juo aptarė visas smulkmenas ir kapitonas sutiko be locmano plaukti į vartus. "Bendro mūsų darbo ir vienas kito supratimo dėka pasiektas geras rezultatas - nesužlugdėme paskutinio kruizinio laivo šį sezoną įplaukimo į uostą. Priešingu atveju būtų nemažai nukentėjusiųjų - uostas negautų rinkliavos mokesčio, ekskursijoms buvo užsakyti autobusai ir t. t.", - prisipažino vyr. operatorius.

Paklaustas, ar nebaisu tokiais atvejais prisiimti atsakomybę, R. Dževečka atsakė: "Mes kaip minininkai, suklysti galime tik kartą. Tiesiog įvertini situaciją. Zonduojame laivo kapitoną, ar jis pasitiki savo jėgomis, savo laivu. Mums svarbu, ar galime juo pasitikėti, jam - ar gali mumis pasikliauti. Taip, tokiais atvejais šlampa delnai, paskui būna depresinis šokas. Visa diena prapuola - netgi bijai sėsti prie vairo, po tokios pamainos grįžęs namo jautiesi kaip porą vagonų anglių būtum iškrovęs ir atsigulęs neužmiegi."

Dirba kaip psichologai

Laivams, jeigu jų laivavedžiai prastai moka anglų kalbą, leisti plaukti be locmano - labai didelė rizika. Pasak R. Dževečkos, jie dažniausiai paliekami už vartų, nes laivų eismo operatoriai nesupranta, ko nori kapitonas. Tokiu atveju iki avarijos būtų vienas žingsnis. "Tokio kapitono aš negaliu skanuoti, negaliu įvertinti, jis man kaip siena. Su kapitonu kalbėdamas turiu išsiaiškinti, ar jis bijo, ar ne, ar gerai mane supranta", - pasakojo vyr. operatorius.

Taigi laivų eismo operatoriai turi dar būti vos ne psichologai, ir ne tik dirbdami su laivų kapitonais, bet ir su savo locmanais, kuriuos pažįsta. Vienas jų būna drąsesnis, kitas bailesnis, trečias atsargesnis. Ir tai reikia turėti omenyje prognozuojant laivo įvedimo operaciją. Privalu nuspėti, kokių veiksmų gali imtis ir lietuviškai kalbantis locmanas. Pasak vyr. operatoriaus, yra tokių itin atsargių locmanų, kurie mažina greitį iki tol, kol laivas tampa nevaldomas. Jie pradeda bijoti, tada reikia drąsinti, kelti nuotaiką, kad užbaigtų operaciją.

Sudėtingos situacijos

Dabartinis LET bokštas. Anksčiau čia buvo įsikūrusi visa uosto kapitono tarnyba su locmanais. Dabar didžiulis pastatas liko visai tuščias. Tik užsirakinę bokšte sunkią tarnybą kasdien eina trys laivų eismo operatoriai.

Ypač sudėtinga situacija būna, kai užgesta laivų varikliai. Gerai, jeigu ne pačiuose vartuose. Laivas dreifuoja, ji neša srovė, reikia spėti išmesti inkarą, o kitą kartą tai padaryti būna ir vėlu. Tenka skubiai kviesti vilkikus, o jiems paruošti variklius reikia 15-20 minučių ir dar tiek pat laiko atplaukti. LET pirmiausia praneša dispečerinei, kuri pradeda vadovauti vilkikams, t. y. pasirūpina saugumu organizuodama vilkikų pagalbą, o paskui jau pranešama visiems tiems, kam būtina. "Operatoriumi dirbu jau 11 metų, tačiau kasdien nutinka kas nors naujo", - prisipažįsta R. Dževečka.

O kai būna rūkas, laivai vedami po vieną, tai net į tualetą nėra kada nubėgti. Kartais laivas būna kaip aklas, jam tiesiog sakomas kursas, jis vedamas iki pat krantinės, kol ją pamato - laivai juk stabdžių neturi. Būna, kad kapitonai nesutinka per rūką plaukti į uostą.

200 m ilgio jūrinių keltų išplaukimų ar įplaukimų per dieną būna po 2-3 ar net keturis. Jiems reikalingas ypatingas dėmesys, nes jie plaukia be locmanų. Keltuose dirba prityrę kapitonai, tačiau tie laivai turi būti stebimi operatorių, ir tai, be abejo, trukdo jiems dirbti.

Radarai pameta laivą

LET yra įsikūrusi 4-ojoje krantinėje, kuria naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Jos bokštas jau yra atsidūręs intensyvioje krovos zonoje. Visame uoste yra stebėjimo kameros, tad operatoriai tam tikruose taškuose mato išplaukiančius ir įplaukiančius laivus, tai labai palengvina jų darbą. Tačiau buvimas krovos zonoje labai apsunkina situaciją.

Pavyzdžiui, jeigu prie 2 krantinės pastatomas 250 m ilgio tanklaivis, kuris aukštesnis už LET bokštelį, operatoriai ne tik vizualiai nebemato laivų vartuose, tanklaiviai uždengia LET antenas, tad nemato jų ir radaruose. Šimto metro ilgio laivas vartuose, visai čia pat - o operatoriai jo nemato, pameta laivą iš radarų. Žinoma, tragiškų dalykų neįvyksta, nes naudojasi kitomis sistemomis.

Sėdi ant lagaminų

Neseniai Kopgalyje šalia pasieniečių bokštelio pradėtas statyti naujas LET bokštas. Jis bus ažūrinis, panašus į pasieniečių, ir nelabai aukštas. Mat nustatytas leistinas aukštis, kad nerėžtų akies. Žinoma, jo statyba su aplinkosaugininkais suderinta. Pasieniečių ir uostininkų bokšteliai stovės vienas šalia kito ir vienas kitam netrukdys.

R. Dževečkos teigimu, LET bokštas bus visiškai žmonėms nekenksmingas, jokio spinduliavimo į miestą nebus, viskas nukreipta į jūrą, į laivybos kanalą. Bokšte bus tik antenos, jame žmonės nesėdės. Laivų eismo operatoriai įsikurs kitame bokšte, esančiame antrojoje perkėloje, kur dabar yra uosto dispečerinė.

Paklaustas, o kada laivų eismo operatoriai kelsis iš to didžiulio pastato, vyr. operatorius atsakė: "Jau trejus metus vis ruošiamės kraustytis. Dabar jau kas du mėnesius pasiekia žinia, kad reikia dėžes pakuoti, tačiau dar niekas konkrečiai nieko nežino. Manau, šiemet Naujųjų metų sulauksime dar čia, o gal ir dar kitų, trejus metus sėdime ant lagaminų, tad nieko negaliu pasakyti."

Variantų dėl LET bokšto svarstyta daug. Planuota statyti ne ažūrinį, o normalų bokštą, kuriame būtų įsikūrusi visa tarnyba su visais radarais ir t. t., tokį, kokius turi nemažai pasaulio uostų. Prieš kelerius metus buvo renkami ir pavyzdžiai, koks tai galėtų būti pastatas, analizuoti kitų valstybių projektai. Tačiau negavus aplinkosaugininkų sutikimo, idėja supaprastinta iki minimumo, ir vietoj gražaus pastato su apžvalgos aikštele liko tik ažūrinis stiebas.

Vizualiai vartų nematys

Paklaustas, ar negaila šio senojo bokšto, iš kurio atsiveria toks puikus uosto vartų reginys, R. Dževečka atsakė: "Vietos gaila, ji buvo ideali - vizualinis laivų stebėjimas čia labai geras. Romantikos, žinoma, mes čia jau seniai nebematome, užtat pliažas kaip ant delno. Gal todėl prie jūros jau 12 metų nenueinu, neprisiruošiu. Naujoje vietoje vartus teks stebėti tik per kameras. Dieną gerai, o naktį, kai daug šviesų, monitoriuose trukdo atspindžiai. Didžiąją laivybos kanalo dalį mes matysime, bet pačių vartų ir už jų, ne."

R. Dževečka buvo laivo kapitonas. Paskutinis ir ilgiausias reisas truko metus - prie Pietų Afrikos Respublikos krantų žvejojo krevetes. Paklaustas, ar geriau būti laivo kapitonu, ar laivų eismo operatoriumi, atsakė: "Kapitono duona taip pat labai nesaldi. Jis apskritai už viską atsako laive, nepriklausomai nuo to, ar yra locmanas, ar ne. Aišku, jis gauna didesnį atlyginimą nei aš, bet kapitonas išėjęs į pensiją ilgai nebegyvena. Laivų eismo operatoriai, manau, gyvena šiek tiek ilgiau."

Vidmantas MAŽIOKAS