Apie tai kalbėjomės su UAB "Sweco Lietuva", rengusios keturių Klaipėdos uosto bendrojo plano variantų strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), Aplinkos padalinio vadovu Tomu Varnecku.
Kodėl "Sweco Lietuva", atlikdama SPAV samdė švedų mokslininkus, ar Lietuvos mokslininkai ne geriau išmano apie savo krantus?
Mes samdėme švedų hidrodinaminio modeliavimo specialistus, turinčius modeliavimo patirties jūroje, nes tokių Lietuvoje nėra, kadangi iki šiol nebuvo ir tokio poreikio. Švedų užduotis buvo įvertinti, kaip vienu ar kitu atveju elgsis jūra, jos srovės, kaip plaus krantus, koks bus bangų laukas, sumodeliuoti ir parodyti, kokie bus srovių greičiai ir t. t.
Pirmiausia reikia pasakyti, kas atsitiks su jūra, ar bus užblokuoti nešmenys, ar audros ardys krantus, tik tada galima pasakyti, kaip reikia saugoti krantą ir kuriose vietose. Mūsų švedai matematiškai modeliavo, kaip audros ardytų krantus ir kaip smėlis rytine Baltijos pakrante judėdamas iš pietų į šiaurę galimai užgydytų audrų padarytas žaizdas.
Buvo samdomi ir Lietuvos mokslininkai, pavyzdžiui, Lietuvos energetikos instituto profesorius Brunonas Gailiušis, turėjęs pasakyti, kas darysis su vandeniu Klaipėdos sąsiauryje. Kadangi tokios patirties lietuviai turi, jie ir buvo samdomi. Tačiau nei švedai, nei profesorius B. Gailiušis nėra krantotvarkininkai. Remdamasis jų duomenimis, Lietuvos gamtos mokslų daktaras Gintautas Žilinskas pateikė savo vertinimus, kas gali atsitikti krantams.
Tai koks tas išorinio uosto poveikis krantams?
Audros kaip buvo iki šiol, taip bus ir ateityje, krantai kaip buvo ardomi, taip ir bus ardomi toliau. Visų SPAV atlikusių specialistų išvada - poveikis krantams buvo ir bus. Kyla klausimas, ar išorinis uostas neužtvers kelio smėliui, kuris gydo žaizdas krante. Jeigu paaiškės, kad išorinis uostas pernelyg užtveria migruojančio smėlio srautą ir krantų gydymas yra nepakankamas, kas yra labai tikėtina, teks įgyvendinti tam tikras priemones.
SPAV ataskaitoje mes išvardinome priemonių, iš kurių galima rinktis, arsenalą. Tačiau kas konkrečiai, kur ir kada bus daroma, tai ateities klausimai. Kai ateis laikas rengti konkrečius projektus, jiems bus daromi atskiri individualūs poveikio aplinkai vertinimai, tada bus galima kalbėti konkrečiau. Mūsų tikslas dabar buvo tik įvertinti galimą riziką - gali plauti krantus ar ne ir iš kokių priemonių reikia rinktis - gal reikia molų, gal dirbtinių seklumų, kurios galėtų būti ardomos vietoje krantų, ir pan. Ataskaitoje aiškiai pasakėme, kad priemonių arsenalas egzistuoja, o kurią konkrečiai išsirinks uostas, bus matyti ateityje, jeigu tie projektai bus įgyvendinami.
Rengdami SPAV jūs turėjote vertinti ir dabartinę Melnragės būklę. Kokia ji?
Ortofotografinėmis nuotraukomis parodėme jos krantų eroziją kas 5 metus per pastaruosius 20 metų. Akivaizdžiai matyti, kad vyksta kranto "valgymas". Mano manymu, įplaukos vartai tikrai prisideda prie erozijos. Tačiau problema yra ne patys bangolaužiai, ne vartai. Čia labai svarbus Lietuvos apsisprendimas. Jeigu norime turėti uostą, vadinasi, turime suprasti, kad jis darys poveikį. Reikalingos tam tikros priemonės, kad poveikis būtų aktyviai kompensuojamas, pavyzdžiui, būtina krantus papildyti. Tai, kad šiandien vyksta erozija, reiškia, kad taikomos priemonės yra nepakankamos. Arba jas reikia intensyvinti, arba pasirinkti kitas. Būtina krantotvarkos specialistų išvada, ar reikia daugiau smėlio pilti, ar statyti hidrotechninius statinius. Galima daryti bunas, į jūrą einančius statinius, kurie iš esmės dirbtinai sulaiko smėlį.
Išorinis uostas atitvertų Pirmąją Melnragę nuo atviros jūros, t. y. nuo audrų. Krantus iš esmės ardo audros, o ne šiaip jūra kasdien skalauja. Tačiau tas išorinis uostas atitvertų nuo smėlio prietakos visas šiauriau esančias teritorijas, pradedant nuo Antrosios Melnragės. Kaip šiandien reikia imtis atitinkamų priemonių, taip jų reikės imtis ir ateityje. Uostas - ne blogybė, o faktas, kuris egzistuoja. Šiuo metu jo mastelis mažesnis, ateityje galbūt šiaurinėje dalyje bus didesnis. Kuo didesnis uosto mastelis, tuo didesnės turi būti taikomos priemonės mažinant poveikį. Jeigu šiandien užtenka išpilti milijoną kub. metrų smėlio jūroje, kad jį paskui atneštų bangos į krantą, ateityje gali tekti išpilti 10 mln. kub. m smėlio, kad būtų kompensuojamas galimas poveikis. Jeigu nieko nebus daroma, poveikis, žinoma bus. Tikiuosi atsakingo valstybės požiūrio ir kad būtinos priemonės bus įgyvendinamos. Galų gale įstatymai galioja visiems, yra ir Poveikio vertinimo įstatymas, tad uostas tiesiog negalėtų daryti to, ko panorėjo.
Ar galima šiandien nieko nedaryti ir tik stebėti Pirmosios Melnragės krantų eroziją, kaip vanduo jau laižo statinius, ir laukti, kol galbūt ateityje bus pastatytas išorinis uostas?
Tai turėtų komentuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kaip valstybės įmonė, vykdanti uosto administravimą. Tačiau tikrai nemanau, kad būtų galima užimti tik stebėtojo poziciją ir žiūrėti, kaip tas krantas bus nuplautas. Net jeigu išorinis uostas niekada neatsiras, tai nereiškia, kad reikia Pirmąją Melnragę pamiršti ir leisti jūrai daryti savo piktą darbą. Būtina imtis aktyvių veiksmų ir išspręsti tą problemą. Ir ji tikrai gali būti išspręsta techninėmis priemonėmis. Nereikia atrasti amerikų, jau seniai viskas išrasta. Tačiau didele dalimi tai priklauso nuo Uosto direkcijos, ką jį rinksis ateityje - ar toliau pilti smėlį, ar įrengti bangolaužius, ar kt. Be to, šį klausimą ji spręs ne viena, samdys ar Lietuvos, ar užsienio specialistus.
"Niekas nieko nesiima"
Gintautas Žilinskas, Gamtos tyrimų centro krantotyros ir krantotvarkos sektoriaus vadovas
Dėl Melnragės siūliau formuoti povandeninius smėlio sėklius prie pat uosto molo. Bet uostininkai nesutiko, nes jie teigia, kad tas smėlis grįš atgal į laivybos kanalą. Nemanau, kad taip nutiktų. Kai 2001 metais buvo daromas pirmas paplūdimių papildymas smėliu prie Melnragės, darėme tyrimus, kaip tas smėlis, išpiltas jūroje, juda ir pan. Dabar į kanalą eina smėlis, kuris nuplaunamas nuo kranto.
Apie kranto plovimą Melnragėje kalba visi, bet nebuvo jokio užsakymo parengti kokį nors projektą. Kardinalių priemonių niekas nesiruošia imtis, o tokios infrastruktūros kūrimas kaip žabtvorės, šakos būtų tik pinigų mėtymas, nes vis tiek plauna, ir viskas, jos nesuveiktų. Jeigu nėra smėlio papildymo, jeigu procese nėra eolinės bazės, tokios priemonės neveikia. Kažkodėl niekas nematuoja kranto. Mes 1993 metais pamatavome, ir viskas. Įplaukos kanalo gylis matuojamas, o kaip yra ties krantu, niekas nesidomi. Kol kas neapibrėžta situacija. Bėdojasi visi, o niekas nieko nesiima.
Didžiausias poveikis - pasirinkus 4 alternatyvą
Brigita STANKEVIČIŪTĖ, Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja
Aplinkos ministerija konkrečios informacijos, kiek rekonstruoti uosto molai turėjo įtakos erozijos mastams, neturi. Atskirų mokslininkų nuomone, labiausiai pažeistoje vietoje kranto linija atsitraukė apie 40 metrų.
Krantų eroziją Melnragėje stebi Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, savo ruožtu mokslo tikslais tyrimus atlieka mokslo institucijos.
Pajūrio juostos įstatymo 8 straipsnis numato, kad Pajūrio juostos tvarkymo programą (programoje numatytas krantotvarkos priemones) pajūrio juostos žemyninėje dalyje įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybė. Erozijos procesai yra stabdomi jau numatytomis krantotvarkos priemonėmis, už jų įgyvendinimą yra atsakinga Savivaldybė.
Ar vienos, ar kitos alternatyvos uosto plėtra darys poveikį šios teritorijos krantotvarkos situacijai. Aplinkos ministerija daugybę metų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos dotacijų sutarčių pagrindu skiria lėšų Savivaldybei krantotvarkos priemonėms įgyvendinti.
Dėl SPAV Aplinkos ministerija pateikė pastabų UAB "Sweco Lietuva". Galima konstatuoti, kad visų uosto plėtros alternatyvų atvejais pasekmės krantams būtų tiesioginės, ilgalaikės, neigiamos ir reikšmingos. Didžiausios pasekmės krantams numatomos įgyvendinus uosto plėtros 2 ir 4 alternatyvų sprendinius. Net ir pritaikius siūlomas prevencines priemones nėra aišku, iki kokio lygio bus sumažintos galimos neigiamos pasekmės krantams. Įgyvendinus uosto plėtros 4 alternatyvą didžiausias išplovimas numatomas tarp I ir II Melnragės, kas leidžia manyti, kad ši rekreacinė teritorija gali būti prarasta. Visų nagrinėjamų alternatyvų atvejais numatomas įvairaus pobūdžio poveikis Kuršių marių žemyno ir nerijos krantams, taip pat Baltijos jūros krantams, galimas poveikis Kopgaliui. Didžiausias tiesioginis ilgalaikis neigiamas poveikis krantams būtų pasirinkus plano koncepcijos prioritetinę 4 plėtros alternatyvą.
Pažymime, kad maksimaliai pagilinus ir paplatinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalą, turi būti garantuota Kuršių nerijos, įrašytos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, krantų apsauga, pasirinktos apsaugos priemonės turi garantuoti Kuršių nerijos krantų stabilumą, šiam tikslui būtina atlikti kranto modeliavimą. Klausimą būtina svarstyti, pasikviečiant Lietuvos krantotvarkos srities mokslo atstovus, o kylant abejonių dėl pasirinktų apsaugos priemonių krantui patikimumo apsvarstyti galimybę kreiptis į užsienio šalių ekspertus.
"Vykdome aplinkosaugininkų pavedimus"
Vidmantas PAUKŠTĖ, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius
Jeigu būtų statomas išorinis uostas, bet kokiu atveju būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu privalo būti nurodytos konkrečios kompensavimo priemonės, t. y. ką reikia daryti, kad krantų erozija būtų sustabdyta. Kai bus patvirtinta kuri nors viena alternatyva, tada bus galima kalbėti apie konkrečias priemones.
Pastačius išorinį uostą ta vieta, kuri dabar yra eroduojama, nebebūtų eroduojama, tačiau yra tikimybė, kad erozijos poveikis persikeltų šiek tiek šiauriau.
Negalėčiau konkrečiai pasakyti, kas dabar ką turėtų daryti erozijai Melnragėje stabdyti. Šiuo metu yra tam tikros valstybės programos, reikėtų numatyti finansavimą iš jų ir atlikti tam tikrus darbus. Mes vykdome aplinkosaugininkų pavedimus ir darome tai, ko jie reikalauja. Savo ruožtu mes prisidedame - esame daugiau nei vieną milijoną kub. metrų smėlio išpylę jūroje ties Melnrage.
Rašyti komentarą