Malkų įlankai prognozuojama 16 milijonų tonų krovinių

Sovietmečiu iš esmės Malkų įlanka buvo pritaikyta laivų remonto įmonės veiklai. Gylis joje nėra didelis. Pastaruoju metu prie krantinių jau dirba kelios laivų krovos kompanijos, turinčios gana ambicingų planų. Atsižvelgiant į jų siekius kuriami uosto plėtros planai pietinėje dalyje.

Pagal UAB "Sweco Lietuva" rekomendacijas kartu su šiaurinės uosto dalies plėtros projektu galėtų būti įgyvendinamas ir Malkų įlankos rekonstrukcijos projektas. Iš pradžių manyta, jog Malkų įlankos pertvarkai reikėtų 602 mln. Lt, dabar jau tvirtinama, kad pakaks ir 450 mln. Lt.

Šiuo metu gylis Klaipėdos uosto laivybos kanale jau yra 14,5 m ir didesnę grimzlę turintys laivai gali priplaukti iki Malkų įlankos žiočių, tačiau gylis pačioje įlankoje - 11 m.

Planuojama Malkų įlankos plėtra gilinant iki 14,5 m, platinant įplaukos kanalą iki 150 m, didinant apsisukimo baseinus centrinėje dalyje - iki 140 m, pietinėje - 135 m.

Pasak Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, į Malkų įlanką esant palankiam vandens lygiui galėtų plaukti "Post Panamax" tipo balkeriai, kurių maksimaliai pakrautų grimzlė būtų 13-13,2 m, "Panamax" ir "Post Panamax" tipo konteineriniai laivai, galintys gabenti iki 8 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), kurių ilgis - iki 320, maksimali grimzlė - 13,2 m.

Tam, kad tokie laivai galėtų įplaukti į įlanką, V. Paulausko teigimu, visų pirma reikėtų pertvarkyti pačią įplauką rekonstruojat 118 krantinę ir dalį 119-osios, "nukirsti" kampą. Įplaukos plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 150 m. Vienas pirsas būtų rekonstruojamas, kitas paliekamas toks, koks yra, kai kurios krantinės rekonstruojamos ar perstatomos iš naujo.

Kompanijoms jau pavyko susitarti tarpusavyje, kad du pirsai galėtų būti nugriauti. Tokiu atveju atsirastų gana geras laivų apsisukimo baseinas, tarp pirsų būtų pastatyta nauja krantinė etc. Pasak profesoriaus, AB Vakarų laivų gamyklos dokai turėtų būti išdėstyti naujai pagal bendrovės planą.

V. Paulausko manymu, Malkų įlankos pertvarkymas pirmiausia pagerintų navigacinį saugumą, be to, priimdamos didesnius laivus uosto kompanijos galėtų įgyvendinti savo planus ir per metus krauti 15,5-16 mln. t. krovinių.

Pasak profesoriaus, būtų gerai, jeigu pavyktų įrodyti, kad šalia AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamos neseniai rekonstruotos 144 krantinės esantis botaninis draustinis yra nereikalingas. Tada būtų galima neblogai panaudoti ten esančią teritoriją ir 700 m ilgio krantinės.

Anot V. Paulausko, jeigu pavyktų išspręsti botaninio draustinio problemą, Malkų įlankos krovos kompanijos galėtų pasiekti ir 20 mln. t krovinių apyvartą per metus.