Linijinės laivybos atstovai pageidauja mažesnių rinkliavų

Danų valdomos AB DFDS LISCO atstovai prašo atsižvelgti į rinkoje susidariusią kritinę situacija dėl krovinių mažėjimo ir taikyti linijiniams laivams mažesnes rinkliavas. Jų manymu, linijiniams laivams Klaipėdos uoste skiriama per mažai dėmesio.

DFDS LISCO ro-pax laivai dirba Jūrų perkėlos terminale (JPT). Atrodytų, jog tiek, kiek kompanijos laivai atveža ir išveža krovinių, tiek turėtų krauti ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padalinys JPT. Tačiau DFDS LISCO atstovai sako, kad krovinių mažėja, o JPT vadovas Vaclovas Grigalauskas tikina, kad jų daugėja. Be to, jis DFDS LISCO vadina monopolininke, atėmusia 15 proc. perkėlos krovinių apyvartos.

Situacija

DFDS LISCO Reklamos ir komunikacijos skyriaus vadovo Vaido Klumbio teigimu, krovinių gabenimo situacija neapibrėžta ir jos neįmanoma prognozuoti. Ji esanti netgi kritiška: vežėjų sausuma, kaip ir laivybos atstovų, rinkoje jaučiamas pajėgumų perteklius, kainos pervežimų "nuo durų iki durų" srityje neturi galimybių kilti. Kol bus tokia situacija, vežėjai negalės uždirbti.

Be to, vis didesnę Rusijos rinkos dalį užima Lenkijos vežėjai. Prognozuojama, kad 2010-ieji Lietuvai bus labai sunkūs ir blogesni nei kitoms Europos Sąjungos šalims. Todėl DFDS LISCO, pasak V. Klumbio, situacijos krovinių atžvilgiu nesiima prognozuoti. Manoma, kad tarp vežėjų bendrovių bus bankrotų.

Dabar laivo kaštai labai dideli. DFDS LISCO juos dengia ir keleivių, ir krovinių gabenimo sąskaita. Tačiau net pilnas keleivių keltas "Kaunas" neatperka jo kaštų. Netgi didysis DFDS LISCO keltas "LISCO Maxima", tik šiemet pradėjęs kursuoti į Kylį ir galintis plukdyti iki 516 žmonių, neskaitant įgulos narių, neuždirbs, jeigu neturės krovinių. Todėl tokio tipo laivams reikia krovinių. Pasak DFDS LISCO Keleivių marketingo ir pardavimų skyriaus vadovo Arvydo Skuodo, keleiviai juose yra tik sviestas ant sumuštinio.

JPT, kitaip dar vadinamo ro-ro terminalu, šiemet pirmą pusmetį dirbusio nuostolingai, viršininkas V. Grigalauskas irgi mano, kad išgyvens tik apsukriausi vėžėjai, tačiau tokios DFDS LISCO atstovų kalbos jam atrodo perdėm pesimistinės. Jo manymu, rinka jau atsigauna, pastebimas, tiesa, nedidelis, krovinių augimas.

DFDS LISCO Keleivių marketingo ir pardavimų skyriaus vadovo Arvydo Skuodo teigimu, kompanijos ro-pax laivai, gabenantys krovinius ir keleivius iš ir į Klaipėdos uostą, išsilaikyti keleivių gabenimo sąskaita nepajėgūs

V. Grigalauskas sutinka su tuo, kad ro-ro verslas yra labai jautrus ekonominiu požiūriu. Ro-ro laivais gabenamos plataus vartojimo prekės. Apie 70 proc. iš JPT išplukdomų krovinių keliauja į Rusiją. Jeigu naftos kaina šioje šalyje krenta, tuojau sumažėja ten prekių vartojimas. Visas JPT verslas, pasak viršininko, priklauso nuo Rusijos. Jeigu ši šalis turės pinigų, verslas klestės.

Vieniems daugėja, kitiems mažėja

V. Grigalausko teigimu, JPT terminale pastebimas 5 proc. krovinių augimas. Šiemet sausį perkrauta 195 tūkst. t, o rugpjūtį - 277 tūkst. t. Deja, krovos augimas JPT ne toks, koks buvo 2007-aisais, kai krovinių kas mėnesį daugėjo 30 proc. Tuo metu terminale dirbo ir užsienio kompanijos "Scand Lines" laivas "Sea Corona", plaukiojęs Danijos kryptimi.

V. Klumbio teigimu, DFDS LISCO laivai krovinių per 8 šių metų mėnesius, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, gabeno apie 16 proc. mažiau. Ši kompanija skaičiuoja ne tonomis, o krovinio metrais, t. y. kiek ratinė technika užima vietos laive. Galimas daiktas, JPT krova didėja dėl to, kad į laivus daugiau kraunama puspriekabių. A. Skuodo manymu, kadangi vežėjų situacija blogėja, todėl siunčiama mažiau autotreilerių ir daugiau treilerių. Jo teigimu, bendras krovinių srautas, palyginti su tuo, kiek DFDS LISCO keltai gabendavo anksčiau, yra sumažėjęs.

Uosto direkcijos statistika rodo, kad ro-ro krovinių tonažo atžvilgiu šiemet rugpjūtį perkrauta 12,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį, o ro-ro vienetų krova sumažėjo 16 proc. Tačiau šių metų ro-ro krovinių apyvartoje vis dar stebimas stabilus augimas, kuris vidutiniškai kas mėnesį sudaro 6-7 proc. skaičiuojant perkrautus vienetus.

Atėmė 15 proc. apyvartos

V. Grigalausko manymu, DFDS LISCO 2008-aisias išstūmė "Scand Lines" norėdama išlaikyti Klaipėdoje savo monopolį, t. y. susitarė su šia kompanija atiduodama jai kitą liniją. O dėl to, kad "Scand Lines" išėjo iš Klaipėdos, JPT neteko 15 proc. krovinių apyvartos. Todėl 2008-aisiais JPT krovė mažiau. Šiemet situacija keičiasi. Liepą pasiektas pernai metų lygis, o rugpjūtį - 5 proc. augimas.

Jūrų perkėlos terminalo vadovas V. Grigalauskas mano, kad perkėlai reikalingos naujos linijinių laivų linijos.

Pernai DFDS LISCO uždirbo 51 mln. Lt grynojo konsoliduoto peno, o JPT metus baigė turėdamas 300 tūkst. Lt nuostolį.

V. Grigalausko teigimu, jeigu JPT nebūtų praradęs tos 15 proc. krovinių apyvartos, tai krizę būtų išgyvenęs kur kas lengviau.

Beje, JPT gali per metus krauti 150 tūkst. geležinkelio vagonų. Kadangi šiemet DFDS LISCO keltas "Vilnius" iš Klaipėdos į Zasnicą (Vokietija) per savaitę darė tik vieną reisą, JPT geriausiu atveju perkraus tik 7 tūkst. vagonų.

DFDS LISCO atstovai tikina, kad "Scand Lines" nusprendė savo pajėgas koncentruoti Ventspilyje (Latvija), kur galėjo jaustis laisviau nei Klaipėdoje.

Monopolis?

Be naujų linijų, pasak V. Grigalausko, tokie rekordai, kai per mėnesį perkėloje būdavo kraunama 330 tūkst. t, o per metus beveik 4 mln. tonų, tikrai nebus pasiekti. Anot JPT viršininko, jas surasti labai sunku, nes kaišiojami pagaliai į ratus.

V. Grigalausko teigimu, linijinis laivas, atidirbęs Klaipėdos uoste 5 metus, automatiškai gauna nuolaidų, t. y. moka perpus mažesnius rinkliavų mokesčius. Naujos linijos laivas be 5 metų nuolaidų negautų, turėtų mokėti didesnes rinkliavas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, todėl negalėtų konkuruoti su DFDS LISCO. Taigi padaryta taip, kad į Klaipėdos uostą galėtų plaukti tik tos kompanijos laivai. A. Skuodo manymu, tokia nuomonė yra absoliučiai neteisinga. V. Klumbio teigimu, rinkliavas ir jų tvarką nustato ne kompanija, o valstybė. Anot jo, Danijos kompanija DFDS negali neįleisti kitų laivų į Lietuvos rinką, ir niekas negali uždrausti ateiti kitoms kompanijoms.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas "Vakarų ekspresui" sakė negirdėjęs tokių dalykų, kad rinkliavų nuolaidos būtų taikomos po 5 metų, bent jau nėra tokio susisiekimo ministro įsakymo. Pasak jo, lengvatos linijiniams laivams pradedamos taikyti nuo įplaukimų skaičiaus: nuo 9-o įplaukimo tais kalendoriniais metais rinkliava mažinama 25 proc., o nuo 28-o įplaukimo - 50 proc. Kitaip tariant, jeigu laivas per metus atplaukia ne mažiau kaip 28 kartus, t. y. 2-3 kartus per mėnesį, tai jis pradeda gauti 50 proc. nuolaidą. Jeigu linijinis laivas per metus įplauks tik du kartus, žinoma, jis lengvatų negaus.

E. Gentvilo teigimu, direkcija suinteresuota tuo, kad Klaipėdos uoste atsirastų kuo daugiau naujų linijų. "Tik duok Dieve naujų linijų, mes jau kaip nors sugebėsime jas priimti", - sakė jis.

Nori mažesnių rinkliavų

Pasak V. Klumbio, Danijos kompanija DFDS bando tartis su daugeliu uostų ir krovos kompanijų, kad būtų imamasi bendrų priemonių siekiant neprarasti krovinių srautų. Daugelyje jų reaguojama, mažinami kaštai. Jo manymu, tas pats turėtų būti daroma ir Lietuvoje, t. y. turėtų būti mažinamos rinkliavos linijiniams laivams, piginamos terminalų paslaugos. Pasak V. Klumbio, krovinių gabenimo kainos šiemet patiria didelį spaudimą, uždarbis iš vieno krovinio metro yra sumažėjęs, todėl kompanija jau nebeturi vidinių resursų skatinti krovinių gabenimą. DFDS LISCO kreipėsi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją prašydama atsižvelgti į tą situaciją ir sumažinti rinkliavas, tačiau prašymas liko nepatenkintas.

Šiemet sumažintos rinkliavos į Klaipėdos uostą atplaukiantiems kruiziniams laivams. Tačiau jie per metus užsuka 50-60 kartų, o linijiniai laivai plaukioja kasdien. Vienas DFDS LISCO laivas per metus padaro 150 reisų. Klaipėdos uoste dėmesys linijinei laivybai, A. Skuodo manymu, yra per menkas.

V. Grigalauskas sutinka su tuo, kad Uosto direkcijos rinkliavos didelės, tačiau mano, kad DFDS LISCO keltai jau gauna nuolaidas, kaip išdirbę 5 metus.

Direkcija negali mažinti

E. Gentvilo teigimu, galimos maksimalios rinkliavų nuolaidos nustatomos tik Vyriausybės nutarimu. Tik tada susisiekimo ministras nustato konkrečias nuolaidas, t. y. nuo kelinto įplaukimo ir kiek procentų nuolaida turi būti taikoma, o Uosto direkcija vadovaujasi susisiekimo ministro įsakymu, pati taikyti lengvatų negali. Uosto direkcija yra tik vykdytoja, kitaip sakant, pinigų surinkėja.

Taigi šiemet rinkliavos į Klaipėdos uostą atplaukiantiems kruiziniams laivams sumažintos Vyriausybės nutarimu, o ministras pakeitė savo įsakymą dėl rinkliavų taikymo jiems. Dabar nuo antro įplaukimo tais pačiais metais jiems bus taikoma 20 proc. nuolaida.

E. Gentvilas sakė, kad su DFDS LISCO generaliniu direktoriumi Hansu Henriku Pedersenu rinkliavų klausimą aptarė kelis kartus. Pasak uosto vadovo, jeigu Vyriausybė pakeistų savo nutarimą ir leistų taikyti didesnes lengvatas linijiniams laivams, tada ministras pakeistų savo įsakymą ir tik tuomet direkcija galėtų taikyti jiems mažesnes rinkliavas.

Paklaustas, ar Uosto direkcija dar turėtų resursų mažinti rinkliavas, E. Gentvilas atsakė: "Mes resursų turime, galime rinkliavas sumažinti iki nulio, bet tada tikrai nebegalėsime nieko statyti. Pačiai DFDS LISCO verkiant reikia naujų technologijų, pavyzdžiui, hidraulinės rampos terminale, kurios įrengimas kainuos apie 8 mln. Lt. Jeigu mes nerinksime rinkliavų, negalėsime investuoti. Turime svarstyti, ar galime didinti rinkliavas, ar bent jau per daug jų nemažinti, kitas dalykas - privalome mažinti išlaidas."

Beje, E. Gentvilas pasidžiaugė, kad šiemet rugpjūtį Uosto direkcija gavo 2 mln. Lt pajamų daugiau nei pernai rugpjūtį.

Dalia BIKAUSKAITĖ