Lietuvos žuvininkystės tinklas kelia aistras

Tik praėjusį penktadienį Klaipėdoje įsteigtas Lietuvos žuvininkystės tinklas jau apaugo gandais. Esą tai dar viena organizacija, pretenduojanti pasiimti Europos Sąjungos lėšas. Tinklo steigimo organizatoriai mano, kad Lietuvos valdininkai nepatenkinti, jog iš jų rankų slysta ES pinigai, todėl bando menkinti tinklo svarbą.

Pagal Europos žuvininkystės fondo patvirtintą 2007-2013 metų programą vien tik Lietuvos žuvininkystės sektoriui per šį laikotarpį numatyta skirti per 54 mln. eurų. Atrodo, prasideda kova dėl teisės valdyti visą šį procesą, į kurį bando patekti ir visuomeninės organizacijos.

Steigiamasis susirinkimas

Penktadienį Klaipėdos savivaldybėje įvyko žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių, kurių mūsų šalyje jau įsteigta 12, susirinkimas, kuriame dalyvavo 7 grupės. Informuota, kad dėl finansinių sunkumų nedalyvavo tik grupių atstovai iš Rytų Lietuvos. Kiti šaltiniai teigia, esą tos grupės nedalyvavo todėl, kad nepritaria tokio tinklo steigimui. Dar daugiau, iš sostinės pareina gandai, kad tinklo steigimas neįvykęs, kad esą grupių steigėjai netgi nėra žuvininkai ir t. t.

Šių eilučių autorei teko dalyvauti vadinamajame grupių steigiamajame susirinkime. Jame kalbėta apie tai, kad vietos grupės sudarė iniciatyvinę grupę, kuri aktyviai dirbo 4 mėnesius ir ruošėsi Lietuvos žuvininkystės tinklo steigimui. Klaipėdos vicemeras Benas Šimkus prisiminė, kaip sunkiai buvo steigiama Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė. Jis pasidžiaugė, kad grupės sustiprėjo ir nutarė jungtis į vieną juridinį vienetą. Steigėjų pasveikinti buvo atėjęs ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Tikslai

Susirinkime dalyvavę žmonės kalbėjo ES reglamentų frazėmis, tad suprasti to tinklo, kurio steigimas inicijuotas iš apačios į viršų, t. y. dalyvaujant visuomeninėms organizacijoms, o ne valstybinėms institucijoms, tikslus buvo sunku. Tinklo tikslas - suvienyti Lietuvos žuvininkystės sektorių ir suformuoti bendrą Lietuvos žuvininkystės politiką. Be to, jis padės tinkamiau naudoti ES lėšas. Kitaip sakant, šis juridinis vienetas, veikiantis asociacijos principu, tarpininkaus šalies žuvininkams palaikant tiesioginius ryšius su Briuseliu ir apeinant Lietuvos valdininkus.

Po steigiamojo susirinkimo iš karto buvo patvirtinti Lietuvos žuvininkystės tinklo įstatai ir išrinktas pirmininkas, kuriuo tapo Rimantas Martinkus, Nacionalinės akvakultūros asociacijos pirmininkas.

"Tvarios žuvininkystės plėtros krypčiai, kurią mes kuruojame, Lietuvai iki 2013 metų numatyta skirti per 8 mln. eurų. Šios krypties projektai finansuojami 100 proc. Reikia skubėti panaudoti tuos pinigus įdomiems žuvininkystės projektams. Turime padėti tai padaryti. Tačiau mes būsime tie žmonės, kurie duos meškerę, bet ne žuvį. Be to, skleisime gerąją praktiką, t. y. supažindinsime su tuo, kas vyksta žuvininkystės srityje pavyzdžiui, Danijoje, Olandijoje, padėsime palaikyti ryšius su mokslininkais, teiksime techninę paramą", - sakė R. Martinkus.

Kas valdys paramą?

Pasipylus abejonėms ir gandams dėl tinklo steigimo, kalbinome Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininką Gediminą Ragauską. Pasak jo, tinklo steigimui nepritaria tik Vilniaus kraštas. Visi apie steigimą buvę informuoti, ir kas norėjo, tas atvažiavo į steigiamąjį susirinkimą.

Jo manymu, dėl ketvirtosios ES paramos krypties, t. y. tvarios žuvininkystės plėtros, viskas aišku. Jai numatyti 8,9 mln. eurų kartu su nacionalinėmis lėšomis. 75 proc. šios sumos sudarys ES, o 25 proc. - nacionalinės lėšos. Jos per vietos veiklos grupes bus paskirstytos įvairiems projektams. Pavyzdžiui, Klaipėdos grupė gaus savo lėšų dalį ir skirstys paramą projektams Klaipėdoje. Tačiau pati grupė tais pinigais negalės pasinaudoti.

Daugiausia ginčų, anot pašnekovo, kyla dėl penktosios ES paramos krypties, vadinamosios techninės paramos krypties, kuriai numatomi 3,5 mln. eurų. Techninės paramos tikslas - užtikrinti tinkamą ir skaidrų Europos žuvininkystės fondo ir nacionalinių lėšų panaudojimą. Paramos gavėjai - veiksmų programą administruojančios institucijos. Ją gauti dabar pretenduoja ir Lietuvos žuvininkystės tinklas, ir Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos.

G. Ragausko manymu, didesnis ES dėmesys bus skiriamas ne valdiškoms institucijoms, o visuomeninėms organizacijoms. Todėl valdininkams esą dabar neparanku, kad atsiranda tokios visuomeninės struktūros.

"Manau, kad mes nepatinkame todėl, kad kažkam trukdome, pažeidžiame jo interesus. Kam nepatinkame? Pasižiūrėkite Žuvininkystės departamente, kokie projektai laimi ES pinigėliams gauti, ir jums bus aišku. Dabar vyksta kova už tai, kas valdys visą tą ES paramą", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Ragauskas.

Pasak jo, Briuselis agituoja kurti nacionalinius žuvininkystės tinklus. Ir Lietuvos valdininkai tai daro, tačiau kai veiksmas pradeda vykti realiai, jie tuojau pradeda kaišioti pagalius į ratus.

G. Ragauskas teigė palaikąs tinklo iniciatyvinės grupės veiklą ir esąs įsitikinęs, kad iniciatyva turi išeiti iš Klaipėdos, nes apie 80 proc. visos Lietuvos žuvininkystės yra Klaipėdos krašte. Pasak jo, nesutarimai kilo tada, kai Klaipėda pareiškė savo teisinį interesą valdyti situaciją.

"Vietos veiklos grupės nori patekti į projektų ES paramai gauti atrankos komisijas. Mes manome, kad šioje srityje yra "bardakas", kuris galų gale turi baigtis. Be to, ir kitose institucijose, nuo kurių priklauso paramos skyrimas, pastebime ženklų laiko tempimą dėl mums nesuprantamų priežasčių. Kitose šalyse žymiai greičiau finansuojami projektai. O Lietuvoje net po to, kai projektai būna patvirtinti, kažkodėl nuolatos delsiama mokėti pinigus. Manau, iniciatyvą turi perimti Klaipėda", - sakė G. Ragauskas.

Tinklas valdininkų akimis

Kas tai yra Lietuvos žuvininkystės tinklas ir kokia jo paskirtis, paprašėme pakomentuoti Žuvininkystės departamento atstovus.

Europos Komisija skatina šalis nares kurti žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių nacionalinius tinklus, kurie apimtų visas žuvininkystės regionų vietos veiklos grupes ŽRVVG), atrinktas ir gavusias finansavimą iš ketvirtosios prioritetinės ašies "Tvari žuvininkystės regionų plėtra".

Europos Komisija rekomenduoja, kad nacionalinio tinklo pagrindinė veikla būtų nukreipta į: keitimąsi patirtimi ir geriausia praktika; informacijos rinkimą, analizę ir platinimą nacionaliniu lygiu; mokymo programų, skirtų ŽRVVG, ruošimą.

Europos Komisija yra įsteigusi FARNET paramos skyrius (centrinis Europos ŽRVVG tinklas) padėti įgyvendinant ES priemones, skirtas tvariam žuvininkystės regionų vystymuisi. Per ateinančius šešerius metus Briuselyje suformuota komanda, sudaryta iš dešimties patyrusių darbuotojų, padedama dvidešimt vienos šalies nacionalinių ekspertų, padės vietos partnerystės pagrindu suformuotoms ŽRVVG kuriant naujus, novatoriškus sprendimus kylančioms problemoms Europos žuvininkystės srityse spręsti ir keistis savo idėjomis ir patirtimi su kitomis sritimis ir politikos formuotojams.

Pagrindinė idėja - laipsniškai sukurti "mokymosi platformą", kuri sujungia tūkstančių dalyvių iš visos Europos žinias ir patirtį. FARNET paramos skyrius turi tris prioritetinius tikslus: ugdyti gebėjimus integruotoje teritorinėje plėtroje, suteikiant patarimus ir paramą siekiant padėti vietos žuvininkystės grupėms ar partnerystei nustatyti, patikrinti ir perduoti sėkmingą atsaką į iššūkius, su kuriais susiduriama žuvininkystės srityse; sukurti platformą žuvininkystės regionams, sujungiant vietos mokymąsi ir naujoves platesnėse Europos ir nacionalinės politikos diskusijose.

Dalia BIKAUSKAITĖ