Lietuvos vėliava pasaulinio laivyno fone

Apie tai, koks kapitalas valdo pasaulio laivyną, kaip keičiasi požiūris į Lietuvos vėliavą laivuose, kokią nišą pasaulio jūriniame versle gali užpildyti mūsų šalis, kalbėjomės su kapitonu Sigitu Šileriu.

Praėjus 20 metų nuo Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo, pasigirsta nuomonių,
kad mes perdėm sureikšminame Lietuvos vėliavą laivuose, kad jūrinis verslas yra toks pat kaip ir kiti, kad svarbu ne tai, su kokia vėliava laivas plaukioja, bet kiek jis uždirba pinigų savo valstybei. Patriotiškai nusiteikusius lietuvius toks globalizmas, žinoma, šokiruoja.

Pirmauja Graikija

Statistika rodo, kad 90 proc. pasaulinės prekybos vyksta naudojant laivus. Vadinasi, jūrinis verslas yra labai pelningas. Netgi valstybės, neturinčios jūros, pavyzdžiui, Liuksemburgas, Šveicarija, Čekija, turi savo laivynus, valstybines jūrines institucijas ir labai aktyviai dalyvauja tarptautinėje jūrinėje veikloje.

S. Šileris domėjosi ne kokių valstybių vėliavos, o koks kapitalas valdo pasaulio laivyną, nes pelno duoda ne tiek vėliava, kiek kapitalas. Turtinė priklausomybė duoda naudos ne laivo vėliavos šaliai, bet kapitalo priklausomybės šaliai.

Tarptautinė jūrinė organizacija (IMO - angliškas trumpinys) išskiria 35 valstybes, kurioms priklauso pagrindinis pasaulio laivynas - per 33 tūkst. laivų. Viso pasaulio laivyną sudaro per 35 tūkst. laivų (skaičiuojami laivai, turintys daugiau kaip 1 tūkst. t talpos).

Daugiausia laivų plaukioja su Liberijos ir Panamos vėliavomis. Tačiau jų tarp tų 35 šalių nėra. Skaičiuojant kapitalo ir laivybos kompanijų atžvilgiu, daugiausia laivų pasaulyje turi Graikija. Po to Japonija, Vokietija, Kinija, Korėja, Rusijos Federacija. Jie nebūtinai plaukioja su minėtų šalių vėliavomis, tačiau tuos laivus valdo savo šalies kapitalas.

S. Šileris: "Pirmą kartą ir mano galvoje atsirado mintis, kad svarbu ne tik laivo vėliava, bet ir jo turtinė priklausomybė."

Graikijos laivyną sudaro 3 tūkst. laivų, iš kurių tik 700 laivų plaukioja su Graikijos vėliava, kiti - su užsienio šalių vėliavomis. Tačiau visi jie pinigus uždirba savo šaliai.

Rusijoje iš 2200 laivų 1500 plaukioja su Rusijos vėliava, likę su užsienio šalių vėliavomis. Išvada: tų valstybių, kurių laivynuose daug valstybinio kapitalo, laivai plaukioja su savo šalies vėliava, o šalių, kurių laivyne yra daugiau privataus kapitalo, savininkai laivus registruoja vadinamosiose patogiose zonose ir uždirba dar daugiau.

Tarp minėtų valstybių Lietuvos, žinoma, nėra. Ji turi apie 0,5 mln. t talpos laivyną, apie 150 laivų.

Požiūris keičiasi

Paklaustas, ar pakitęs požiūris reiškia, kad Lietuvai nereikia stengtis turėti savo laivyno, S. Šileris atsakė: "Lietuva dar neseniai iškėlė savo vėliavą laivuose, tad ji tuo džiaugiasi ir tuo didžiuojasi. Tačiau reikia turėti omenyje ir pasaulinio laivyno registracijos tendenciją. Tai, kas vyksta pasaulyje, gali ateiti ir pas mus. Mes turime padaryti viską, kad Lietuvos jūrų laivų registras būtų palankiausias, kad lietuviams nekiltų noro registruoti savo laivus Liberijoje arba Panamoje. Joks patriotizmas jų nesulaikys savame registre, jeigu bus nuostolinga eksploatuoti laivus. Sava vėliava turi jiems padėti konkuruoti pasaulio rinkoje."

Keičiasi ir valstybių požiūris į ekonominę politiką. Pastaraisiais metais Norvegija beveik neturėjo savo šalies registre registruotų laivų. Dabar Norvegijos vyriausybė įsitikinusi, kad laivo vėliava duoda ne tik ekonominės, bet ir valstybinės, moralinės naudos, t. y. žadina pasididžiavimą savo šalimi, todėl Norvegijos laivų savininkams suteikė lengvatines sąlygas, kad jie registruotų laivus ne Panamoje, ne Liberijoje, o Norvegijoje. Tą patį pradėjo daryti ir olandai, ir vokiečiai. Pasak S. Šilerio, protingos valstybės sudaro sąlygas laivų savininkams per mokesčių sistemą, skatina juos registruotis savo šalies registre.

Jūrininkų rinka

IMO duomenimis, tiems 33 tūkst. laivų aptarnauti reikia apie 500 tūkst. jūros laivyno karininkų ir apie 800 tūkst. eilinių jūrininkų. Nei Graikijoje, nei Japonijoje, nei Vokietijoje, nei Singapūre, nei Anglijoje nėra tiek daug jūrininkų, kad jie galėtų aptarnauti savo šalies laivus.

Liuksemburgas, irgi nepatenkantis tarp tų 35 šalių, turi apie 30 didelių modernių laivų. Savų jūrininkų jo laivyne yra 6-10 proc. Štai šioje srityje atsiranda galimybė pasireikšti ir Lietuvai, jos jūrininkams užimti darbo vietas šalių, turinčių didelį laivyną arba vėliavos, arba kapitalo atžvilgiu, laivuose.

Pasak S. Šilerio, jeigu aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos piliečiai važiuoja į Švediją rinkti braškių, tai blogai, bet jeigu Lietuvoje įgijęs jūrinę kvalifikaciją jūrininkas dirba paklausioje darbo rinkoje, tai labai gerai.

Kinai grasina

Be abejo, kiekvienam darbdaviui, samdančiam jūrininkus, svarbu, kiek jiems reikia mokėti. Anksčiau eilinius Lietuvos jūrininkus Europos Sąjungos (ES) laivų savininkai samdė labai noriai, dabar, kai reikalaujama visų valstybių narių jūrininkams mokėti vienodai, noras sumažėjo.

Prieš 10 metų Klaipėdos laivininkų mokyklos auklėtiniai buvo tiesiog grobstomi ES laivų savininkų. Dabar Lietuvos eilinių jūrininkų paklausa sumažėjo, tačiau tebėra ir dar ilgai bus labai didelė karininkų paklausa.

Pastaruoju metu pasaulio eilinių jūrininkų darbo vietas užima Filipinų, Vietnamo, Kinijos, iš dalies ir Rusijos jūrininkai. Filipinų vyriausybė pristeigė eilinių jūrininkų rengimo įstaigų. Pavyzdžiui, per kelerius pastaruosius metus Filipinuose įsteigta apie 10 eilinių jūrininkų mokymo centrų. Kinai taip pat veržiasi į pasaulinę jūrininkų rinką. Jie grasina artimiausiais metais į pasaulinę rinką išmesti apie 2 milijonus eilinių jūrininkų.

Žvejybos laivuose, kurie dažniausiai užsuka tik į Afrikos uostus, neretai samdomi kinai jūreiviai, kuriems mokami atlyginimai vokeliuose, nemokama jokių draudimų ir t. t. Tačiau kinai sutinka dirbti tokiomis sąlygomis ir už pusę atlyginimo. Suprantama, darbdavys negali atsilaikyti prieš tokią pagundą.

Pelno - per jūrininkus

S. Šilerio manymu, Lietuva pelno galėtų siekti ne tik per laivyną, bet ir per savo jūrininkus. Daug aukštos kvalifikacijos paklausių diplomuotų jūrininkų duoda didžiules pajamas - apie 140-150 mln. JAV dolerių per metus.

Tūkstančiai Lietuvos jūrininkų dirba užsienio laivuose, ir gaunami tik geri atsiliepimai apie jų kvalifikaciją. Lietuvoje yra apie 16 tūkstančių jūrininkų. Jos vėliavos laivuose jų dirba apie 2,5 tūkst. Statistinis jūrininkas vidutiniškai per mėnesį uždirba 2 tūkst. dolerių.

Anot S. Šilerio, Lietuva ir toliau turi rengti taip pat kokybiškai jūrininkus kaip ir iki šiol, kol rinka nepadiktavo naujų sąlygų, ir pasinaudoti tokia galimybe.

Tai, kad kinai grasina užpildyti rinką - ne bėda, nereikia atsisakyti ir eilinių jūrininkų rengimo: neretai baigusieji Laivininkų mokyklą vėliau mokosi aukštojoje mokykloje. Jūrininkams rengti Lietuvos valstybė skiria gana nedaug lėšų, kurias jie jai grąžina su kaupu per vartojimą. Todėl ji turi padėti išsilaikyti tokioms mokslo įstaigoms, žinoti, kiek jai reikia gydytojų, dailininkų, jūrininkų ir t. t.

Labiausiai S. Šileriui nerimą kelia tai, kad jūrininkų rengimas nepereitų į privačias rankas. "Jūrinės specialybės kokybės sertifikatas nepriklauso vien tik nuo išsilavinimo. Tai platesnė sąvoka. Už kvalifikacijos licenciją (jūrinį diplomą), jos savininko kokybę atsako ją išdavusios šalies vyriausybė. Šiuo metu su šiuo uždaviniu puikiai susitvarko Lietuvos saugios laivybos administracija. Visos numatytos reorganizacijos turėtų vykti, o dar geriau jeigu nevyktų, gink Dieve, nepažeidžiant Lietuvos jūrininkų interesų", - sako kapitonas. Anot jo, jeigu dabar diegiama mokama mokymo sistema Lietuvoje įsigalės, tai Lietuva neturės nei profesorių, nei mokslininkų, nei paties fundamentalaus mokslo.

Dalia BIKAUSKAITĖ