Lietuvos vandenyse - sovietmečio reliktai?

Esą tik Lietuvoje valtys priskiriamos prie transporto priemonių, todėl jų savininkai, dažniausiai pensininkai, kaip verslininkai turi mokėti mokesčius, tarsi vežiotų keleivius ir krovinius. Tuo metu buriuotojai, dažniausiai galintys pasigirti didžiulėmis pajamomis ir turtais, kažkodėl nuo tokių mokesčių yra atleidžiami.

Valtelių savininkai skundžiasi ir tuo, kad Uosto direkcijai turi mokėti keliolikos litų mokestį už išplaukimą į jūrą ir įplaukimą į uostą. Galiausiai - esą iki šiol vadovaujamasi dar 1940-aisiais NKVD įvesta tvarka suregistruoti ir sunumeruoti visas "geldas", kokios tik yra Lietuvoje, net ir irklines valteles.

Tuo metu valdininkai į visas šias pretenzijas iš esmės atsako keletu žodžių - esą turi būti tvarka.

BENDRAMINČIAI. Jachtingo propaguotojai Lietuvoje (iš kairės į dešinę) Kęstutis Gelumbauskas, garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė", vienijančios per 800 valčių savininkų, valdybos pirmininkas ir "Budžio" klubo pirmininkas Kostas Frankas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Verčia mokėti mokesčius

Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" pirmininko Kosto Franko teigimu, jachtingas - tai laisvas, pramoginis plaukiojimas, savarankiška veikla.

2012 m. kovą įkurtos Lietuvos jachtingo asociacijos, kurios vienas iš narių yra klubas "Budys", prezidentas Kęstutis Gelumbauskas sako, kad Lietuvoje su laivyba susijusioje srityje vyrauja absoliutus nihilizmas.

"Čia viskas yra susiję su ta pačia likusia sovietine sistema ir ji ligi šiol gyvuoja. Pas mus Vidaus vandenų laivybos taisyklėse niekur neparašyta apie jachtų plaukiojimą, kalbama tik apie vidaus vandenų transportą. Visoje Europoje, visame pasaulyje yra jachtos, o mūsų biurokratai jas įvardina pramoginiais laivais. Pagal europinius standartus mūsų valtys ir kateriukai irgi yra jachtos, o Lietuvoje mūsų valtys priskiriamos prie transporto priemonių, todėl mes kaip verslininkai turime mokėti mokesčius, tarsi vežiotume keleivius ir krovinius. Kodėl aš, turėdamas valtį, turiu išlaikyti tą, kuris man nesuteikia jokių paslaugų. Manau, kad tokiu būdu esame valstybės reketuojami. Latviai, estai atsisakė visų mokesčių jachtoms, o Lietuva - ne", - teigia K. Gelumbauskas.

Pasak jo, pagal Klaipėdos uosto taisykles valtininkai laivybos kanalu plaukti negali, jie turi plaukti 30 metrų pločio pakraščiu ir stačiu kampu kirsti laivybos kanalą. Tačiau valtininkų laiveliai yra įregistruoti kaip transporto priemonės, tad jiems privaloma prasinešti apie išplaukimą, be to, Uosto direkcija iš jų ima keliolikos litų mokestį už išplaukimą į jūrą ir įplaukimą į uostą.

"Remiantis Uosto laivybos taisyklėmis, visi laivai, plaukiojantys uosto akvatorijoje, Lietuvos vidaus vandenyse, Lietuvos teritorinėje jūroje, Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje, moka už terminuotą laivo plaukiojimo įregistravimą. Mokestis siekia 19,36 lito. Terminuotas laivo plaukiojimas suteikiamas iki laivo klasifikacinių dokumentų galiojimo pabaigos arba iki laivo įgulos pasikeitimo, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Jeigu laivas ilgis yra iki 8 metrų, tai jokių kitų rinkliavų jis nemoka. Rinkliavas privalu susimokėti tik tiems laivams, kurių ilgis viršija 8 metrus", - tokį komentarą šiuo klausimu atsiuntė Uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Skabickaitė.

JACHTOS. Kęstutis Gelumbauskas klausia, kodėl buriuotjams leidžiama patiems tvarkytis savo reikalus, o valtininkams, kurių laivai irgi yra jachtos - ne?

Pagal sovietines taisykles

Nors Lietuva dar 2004-aisiais įstojo į Europos Sąjungą (ES), pasak K. Gelumbausko, tik 2010 m. pavyko priversti tuometinį susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį pasirašyti įsakymą ir panaikinti sovietinius įstatymus - nustatyta, kad Lietuvos vidaus vandenyse galioja Europos vidaus vandens kelių laivybos taisyklės.

Pasak jo, bendrijai "Smiltelė" teko gerokai vargti, rašyti raštus Seimui ir Vyriausybei su prašymais, kad būtų panaikinta Valstybinė mažųjų laivų inspekcija (buvusi Gosudarstvenaja inspekcija malomernych sudov), veikusi Kaune ir turėjusi padalinius kituose miestuose. Ši inspekcija egzistavo iki 2010 m. Tačiau ir po to, pasak K. Gelumbausko, Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) Klaipėdoje perėmė Kaune buvusios inspekcijos sistemą, popieriai iš Kauno perduoti į uostamiestį, ir viskas, viskas liko tas pats, niekas iš esmės nepasikeitė. LSLA, perėmusi buvusią sistemą, ir toliau registruoja, atlieka valčių techninę apžiūrą, nors valtys, kaip ir jachtos esą nėra transportas.

K. Gelumbausko teigimu, sąvoka mažieji laivai atsirado verčiant iš rusų kalbos - sovietai turėjo omenyje mažos talpos laivus iki 16-18 metrų ilgio, kurie skirti nedideliam krovinių kiekiui ir keleivių skaičiui plukdyti, o Lietuvoje verčiant jų taisykles, jos buvo pritaikytos ir valtims.

K. Gelumbausko manymu, LSLA Pramoginės laivybos skyrius reikalingas siekiant išlaikyti tuos pačius valdininkėlius, kurie sėdėjo Kaune.

"Pasakykite man, kur Panevėžyje ar Šiauliuose yra įteisinti vidaus vandenų keliai? Ten valtininkai gali susiburti į klubus ir labai puikiai tvarkyti savo reikalus. Kodėl valstybė kišasi ne į savo sferą?" - klausia jachtingo asociacijos prezidentas.

Kodėl laivai tebenumeruojami?

Pasak K. Gelumbausko, sunumeruoti ir įregistruoti visi vadinamųjų valtininkų laiveliai buvo todėl, kad 1940-aisiais NKVD išleido įsakymą suregistruoti ir sunumeruoti visas geldas, kokios tik yra Lieuvoje, net ir irklines valteles. Tikslas - kad lietuviai nepabėgtų į Švediją.

"Kai mus suregistravo pagal socialistinio lagerio taisykles, taip mes tebegyvename kaip Sovietų sąjungoje - mūsų valtys teberegistruojamos ir yra su numeriais. Iki šiol tą socialistinio lagerio atributą - numerius - tebenešiojame. Kur jūs matėte pasaulyje numeruotą laivą? Jis juk turi pavadinimą. Mano laivas yra "Vytis", aš nutryniau visus numerius", - sakė K. Gelubauskas.

Pasak jo, LSLA registruoja geldą duoda numerį ir reikalauja, kad jis būtų užrašytas ant borto, ant įgulos nario striukės etc., netgi yra nustatytas raidžių dydis. O pagal ES vidaus vandenų taisykles numeris reikalingas tik transporto priemonėms, kurios plukdo krovinius ar keleivius.

Pasak jachtingo asociacijos prezidento, be to, norėdamas valdyti savo geldą, žmogus turi lankyti kursus, sumokėti 1 200 Lt, kad gautų laivavedžio teises. Pasak K. Franko, jeigu varikliukas yra tik 5 AG, niekur pasaulyje nereikia jokių pažymėjimų turėti, o Lietuvoje - priešingai.

Kodėl buriuotojai išskirtiniai?

K. Gelumbauskui nesuprantama, kodėl LSLA kišasi į valtininkų, kurie žvejoja prie Kiaulės Nugaros salos, gyvenimą ir už ką valtininkai jiems turi mokėti.

"Man farvateris ir laivybos kanalas nereikalingas, aš plaukiu ten, kur noriu. Man nereikia jų paslaugos. Žinau vieną dalyką - Lietuvoje mokesčiai mokami už pajamas ir paslaugas. Kokią paslaugą man suteikia LSLA? Tegu jos inspektoriai plaukia į marias ir kontroliuoja, kad aš nepažeisčiau laivybos taisyklių. Ko jie lenda prie mano asmeninio turto? Transporto priemonės pramoginio laivo techninės apžiūros akte vardinamos įvairios sistemos, pavyzdžiui, gaisrų gesinimo, inkaravimo ir taip toliau. Kur jie mano geldoje, kuri turi tik korpusą ir variklį, randa tas sistemas?" - klausė jachtingo asociacijos prezidentas.

Pasak jo, už variklį jis jau moka mokesčius - visi mokesčiai įtraukti į benzino akcizą.

"Parodykite man įstatymą, pagal kurį aš už savo asmeninį poilsį turiu kažkam mokėti. Mano laivas yra skirtas tik mano asmeniniam naudojimui. O Lietuvos buriuotojų sąjunga yra laisva. Buriuotojai jachtas registruojasi pas save, jokių techninių apžiūrų nėra, o mes pensininkai valtininkai ir žvejukai turime mokėti po 150 litų už techninę apžiūrą, po keliasdešimt litų už registravimą. Be to, ateina klerkas ir sako, kad laivas parsivežtas iš JAV, iš Rusijos, tai nėra Euopos standartas, tad nebus registruotas. Žmogus turi važiuoti į Latviją, ten įregistruoti laivelį, o paskui grįžtį į Lietuvą ir tik tada jį čia įregistruoti. Kodėl taip yra, ar Buriuotojų sąjunga yra išskirtinė todėl, kad Robertas Dargis, buvęs jos pirmininkas, yra milijonierius? Mano valtis su visu varikliu kainavo 12 tūkstančių litų, o kokia jachta - apie 1,5 mlijonų litų. Jos savininkui nereikia mokėti, o man reikia. Jeigu reikia burės, pasikabinsiu nosinę savo geldoje" - piktinosi K. Gelumbauskas.

Jis sako parašęs graudų laišką Lygių galimybių komisijai, paprašydamas paaiškinti, kuo skiriasi burinė jachta nuo jo motorinės jachtos.

Į Klaipėdą neužsukama

Pasak Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Geofizinių mokslų katedros vedėjos Loretos Kelpšaitės, Taline tokį laivelį su varikliu kaip mūsų valtininkai turintis žmogus vasarą moką už jo stovėjimo vietą uostelyje, o žiemą - už laivelio saugojimą, ir viskas.

L. Kelpšaitė pasakojo, jog jos pažįstamas norvegas, gimęs ir augęs Bergene, nusipirko laivelį Danijoje ir ilgai svarstė, kaip su juo plaukti į Taliną. Norėjo su tuo laiveliu atplaukti į svečius ir į Klaipėdą, bet nutarė plaukti į Taliną, nes esą nežinia kokios taisyklės įplaukti į Klaipėdą, kur galės stovėti. Jis nerado lengvai prieinamos tokios informacijos. Pasirodo, jam buvo kur kas paprasčiau iš Danijos į Taliną plaukti per Švediją, Suomiją - ana puse.

"Pas mus neužsuka paprasti mirtingieji žmonės, norintys praleisti kelias dienas uostelyje. O į Taliną jis atplaukė, susimokėjo už stovėjimo vietą uostelyje ir viskas", - sakė L. Kelpšaitė.

"Kolegos užsienyje pavydi"

Robertinas TARASEVIČIUS, laikinai einantis Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pareigas
Mes registruojame motorines valtis ir gerai darome. Taip, ne visose šalyse tai daroma, tačiau tos, kurios to nedaro, mąsto apie tai, kad reikia pradėti registruoti. Be visų kitų dalykų, tai susiję ir su saugumo klausimu. Juk laivas gali būti ir ginklas. Mes vis svarstome, kaip liberalizuoti tą dalyką, tačiau kolegos užsienyje pataria to nedaryti. Jie netgi pavydi mums, kad turime jau seną sistemą. Eismo taisyklės nesvarbu, ar kelyje ar vandenyje privalo būti. Tai - neišvengiama.
Taip, Lietuvos buriuotojų sąjunga pati atlieka savo jachtų apžiūrą, rengiasi savo įgulos narius. Ji turi kompetentingų žmonių. Be to, dėl egzaminų laivavedžio pažymėjimui gauti nebūtina lankyti kursų, galima egzaminus laikyti ir eksternu. Mes jau pateikėme Susisiekimo ministerijai tam tikrų pasiūlymų. Taigi šioje srityje bus naujovių.

Svarstoma nauja kodekso redakcija

Povilas PAUPARAS, nuo Susisiekimo ministerijos Vandens transporto skyriaus vyriausiasis specialistas
Jachtingo ekspromtu negalėčiau apibūdinti. Kęstutis Gelumbauskas man žinomas, garsėja įdomiais pareiškimais. Tai - kuriozinė asmenybė, sugebanti drumsti vandenį. Kiek teko dirbti, su valtininkais visą laiką nutikdavo anekdotinių situacijų.
Teiginys, kad valčių registracija yra sovietmečio reliktas - žmogaus vaizduotės rezultatas. Laivų registrai egzistuoja įvairiose šalyse. Tai - galimybė žmogų identifikuoti, kai jis yra vandenyje. Tarkime, priekrantėje plaukia žmogus, kas nors nutinka, ką jis galės pranešti, jeigu laivas neturės registracijos.
Kalbant apie Saugios laivybos adminsitracijos Pramoginės laivybos skyriaus įsteigimą, tai buvo padaryta ministerijai vykdant reorganizaciją. Vidaus vandenų ir jūrinių reikalų institucijos buvo sujungtos, sutaupyta lėšų jų išlaikymui. Tai nieko bendro neturi su sovietmečiu, tai susiję su laivybos sauga.
Vidaus vandenų transporto kodeksas buvo suteikęs teisę Lietuvos buriuotojų sąjungai pačiai tvarkytis. Tačiau šiuo metu svarstomas naujos redakcijos kodekso projektas, vyksta diskusijos, svarstomos visos alternatyvos, nes be Lietuvos buriuotojų sąjungos yra ir kitų buriuotojų organizacijų.

"Numeriai - ne sovietmečio reliktas"

Domijanas POPOVAS, l. e. p. LSLA Pramoginės laivybos skyriaus vedėjas
Mes tikrai nesurenkame mokesčių milijonais litų, kalbame apie keliolika tūkstančių litų per visą Lietuvą. Jeigu manoma, kad mes reikalingi tik pinigėliams surinkti, tai yra siauras supratimas. Mes vykdome valstybinę saugios laivybos kontrolę vandenyje. Jeigu žmogus plauks su kiaura valtimi sukeldamas pavojų sau ir kitiems, mes bausime. Daugiausia avarijų įvyksta irklinių valčių sektoriuje. Pramoginiai laivai šiemet padarė vieną avariją, pernai - dvi. Todėl mes griežtai ir kontroliuojame. Jeigu būtų palikta palaida bala, tai avarijų būtų kur kas daugiau.
Nuo 2012-ųjų liepos burinių jachtų, kurių ilgis trumpesnis kaip 6 metrai, valčių, kurių ilgis - iki 6 metrų, turistinių plaustų, kurių galia iki 52 kilogramų, registracija nebeprivaloma, joms nereikia ir techninių apžiūrų, jeigu irklinės valties savininkas neužsiima komercine ar tarnybine veikla. Pastebime, kad jau prasidėjo mažųjų laivelių savivalė, plaukioja neregistruotos. Manau, kad tai - įstatymo spraga.
Jeigu variklio galingumas neviršija 4 kilovatų, t. y. 5,4 AG, tokią valtį gali vairuoti bet koks nekvalifikuotas žmogus. Mes inicijuojame, kad ir pramoginių guminių laivų, kurių variklių galingumas - iki 8 kilovatų ir plaukiojančių tik vidaus vandenyse laivavedžiams nereikėtų turėti laivavedžio kvalifikacijos liudijimo.
Anksčiau reikėdavo techninę apžiūrą atlikti kasmet, o dabar mes naštą palengvinome. Jeigu valtis ir variklis nauji, jų techninės apžiūros galiojimo laikotarpis - 3 metai, 1-5 metų senumo valtims - 2 metų laikotarpis, jeigu senesnė nei 5 metai - techninė apžiūra turi būti atliekama kasmet. Teikiame pasiūlymą, kad mažoms guminėms valtims nereikėtų atlikti techninės apžiūros kas dvejus ar daugiau metu, kad pats savininkas nustatyta forma deklaruotų apie jo valties tinkamumą plaukti.
Numerio reikalauja kontrolę atliekantys pasieniečiai - ir Sovetske, Vištyčio, Drūkšio ežeruose. Pagal jų teisės aktus plaukiojant pasienio ruože privalu turėti numerį. Pagal numerį nustatomas savininkas ir taip toliau. Gerai, kad yra numeriai, jeigu įvyksta avarija, pabėga iš įvykio vietos, nuskandina laivą. Kaip identifikuosi nuskendusią medinę ar metalinę valtį? Numeriai - ne sovietmečio reliktas, jie tiesiog reikalingi.
Mes neregistruojame mažų valčių, nesuteikiame joms ir numerio, tačiau pasieniečiai reikalauja turėti numerį, tad tarp mūsų ir jų vyksta savotiškas konfliktas. Manau, pasieniečiai turėtų savo teisiniuose aktuose įrašyti, kad pasienyje draudžiama plaukioti nenumeruotoms valtims.