Lietuvos laivynas: be nacionalinės programos ir vis dar su dienpinigiais

Lietuva jau paminėjo Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, tačiau iki šiol nėra parengta ilgalaikė nacionalinės jūrų laivybos programa, netgi nesudaryta darbo grupė. Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Raimundas Paliukas, Klaipėdoje susitikęs su jūrininkais, žada rimtai imtis jūrinių reikalų.

Vyriausybės patvirtintoje programoje yra skyrius "Transportas". Viename jo punktų nurodoma, kad bus užtikrinamos jūrininkų teisės valstybiniu ir tarptautiniu mastu, parengta ilgalaikė nacionalinė jūrų laivybos programa, bus tobulinama jūrininkų darbo apmokėjimo tvarka, socialinės garantijos, bus ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos "Dėl darbo jūrų laivyboje", "Dėl žvejų darbo", "Dėl darbo dokuose", "Dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos".

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos teigimu, tas punktas nusako visą jūrinę esmę, tačiau iš viso to sąrašo ratifikuota tik konvencija "Dėl darbo jūrų laivyboje", priimti kai kurie teisės aktų pakeitimai atsižvelgiant į tos konvencijos reikalavimus, ir viskas.

Laivų savininkai nesuinteresuoti

Dėl jūrininkų dienpinigių naikinimo kalbama jau seniai. Tik mūsų šalyje yra išlikusi buvusios Sovietų Sąjungos apmokėjimo jūrininkams už darbą sistema - dienpinigiai, kurie nepriskaičiuojami prie atlyginimo - ir dėl jos jūrininkai nepriklausomoje Lietuvoje gauna mažesnes pensijas. Buvo parengta įstatymo pataisa, ją vetavo prezidentūra ir pritrūkus dviejų balsų praėjusios kadencijos Seimas jos nepriėmė.

Pasak P. Bekėžos, laivų savininkai nė trupučio nepasijudino, kad per daugiau kaip 20 Lietuvos nepriklausomybės metų palaipsniui būtų pereinama prie kitos apmokėjimo už darbą jūrininkams sistemos. Anot jo, jeigu laivų savininkai bent po 1 proc. dienpinigių būtų perkėlę į darbo užmokestį, per tiek metų problemos jau nebebūtų. Tačiau laivų savininkai esą paprastai pareiškia, kad savo laivuose pakeis Lietuvos vėliavą ir jie dirbs su patogia vėliava.

Ministerija nesiteikia atsakyti

LJS kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl nacionalinės jūrų laivybos programos parengimo. Ministerija iki šiol nesiteikė atsakyti į šį klausimą. Tad jūrininkai prašo Seimo narių kreiptis į valstybines institucijas, kad jos duotų atsakymą. Iki šiol nėra net sudaryta darbo grupė dėl nacionalinės laivybos programos parengimo.

Pernai spalį priimtas Lietuvos saugios laivybos įstatymas, turintis įsigalioti šiemet gegužės 1 d. Pasak P. Bekėžos, jame visiškai neatsižvelgta į konvencinius reikalavimus, turint omenyje tai, kas yra susiję su įdarbinimo arba samdymo įmonėmis. Tiesiog tai, kas buvo sename ministro įsakyme, perkelta, ir viskas. Konvencija "Dėl darbo jūrų laivyboje" yra ratifikuota, ji pradėjo galioti pernai nuo rugpjūčio 20 d. Su jūrine visuomene šiuo klausimu visiškai nesitarta.

R. Paliukas sutiko su tuo, kad klausimas dėl nacionalinės jūrų laivybos programos yra svarbus. Jis pažadėjo apie tai pakalbėti su savo bendrapartiečiu, susisiekimo viceministru Sauliumi Girdausku, kuruojančiu visus jūrinius reikalus.

Minėtos Seimo komisijos pirmininko manymu, reikėtų prašyti Seimo Ekonomikos komiteto inicijuoti parlamentinį klausimo dėl nacionalinės jūrų laivybos koncepcijos parengimo svarstymą. Parlamentiniu svarstymu naudojamasi tuo atveju, kai klausimai nėra sprendžiami - sukviečiamos visos suinteresuotos pusės ir iškeliamos visos problemos.

R. Paliuko manymu, Seimo Ekonomikos komitetas galėtų kreiptis į Vyriausybę nurodydamas, kad iki tokio ir tokio termino tas dokumentas turi būti parengtas.