Lietuvos laivybos kompanijų godos ir lūkesčiai

Klaipėdos uostininkai džiaugiasi gerais rezultatais - krova nuolatos auga, tad jie antros ekonominės krizės bangos artėjimo neįžvelgia. V. Lygnugario manymu, geri Klaipėdos uosto krovos rezultatai šiuo metu yra daugiau džiugi išimtis nei taisyklė. Juos lėmė praeito laikotarpio įdirbis, geras pasiruošimas konkurencijai, ir, žinoma, tai, kad Lietuvos uoste daugėja baltarusiškų krovinių. Pasak jo, tai teisingos kaimyninės politikos rezultatas.

Mažėja frachtai

V. Lygnugaris neneigia antros ekonominės krizės bangos pojūčio - mažėja jūrinių pervežimų frachtai, t. y. krovinių gabenimo kaina. Šių metų pavasarį nuotaikos buvo optimistiškos: jūriniai frachtai ženkliai šoktelėjo į viršų, o maždaug prieš porą mėnesių prasidėjo atvirkščias procesas - ėmė mažėti, ir tokia tendencija, pokalbininko manymu, laikysis bent jau iki žiemos pradžios, o gal ir artimiausią pusmetį, tačiau tikimasi, kad kitų metų pavasarį frachtai pamažu didės. Dabar yra nepalanki ir vidutinio termino 6 ar net 12 mėnesių laivų įdarbinimo situacija. Laivų savininkai labai atsargiai stebi signalus rinkoje ir bent jau kol kas susilaiko nuo ilgalaikių kontraktų sudarymo.

"Tai ekonomikos vystymosi sulėtėjimo arba vadinamosios antrosios krizės bangos apraiškos. Tačiau tokios tendencijos pastebimos ne visuose laivybos segmentuose, tik kai kuriuose, pavyzdžiui, konteineriniame, sausakrūvių ar laivų refrižeratorių. Laivybos kompanijos, gabenančios ratinę techniką, t. y. turinčios ro-ro laivus, prastomis ekonominėmis sąlygomis skųstis kol kas negali, jų pervežimų rezultatai džiugina. Tai lemia, ir laivybos kompanijų lankstumas, ir teisingas marketingas, ir darbas su klientais. Taigi šiuo metu vienoms laivybos kompanijoms yra laikotarpis, kurį sunku išgyventi, o kitoms priešingai - jos turi galimybę ūgtelti. Nemanau, kad antroji krizė, jeigu taip ir atsitiktų, būtų tokia gili kaip pirmoji 2008-2009 metais. Sakyčiau, pasaulyje laukiamas laikinas ekonomikos vystymosi sulėtėjimas, t. y. laikina korekcija. Nereikėtų dabar išsigąsti to lėtėjimo ir galvoti, kad mes artimiausiu metu, t. y. dvejus ar trejus metus būsime duobėje" , - situaciją apibūdino V. Lygnugaris.

Perspektyva jūrinių laivų rinkose

Laivybos kompanijos krizės laikotarpiu patyrė stiprų smūgį ir po jo gana sunkiai lipo iš duobės. Šiuo metu pasaulyje labai sumažėjo laivų statyba, nes pakilimo laikotarpiu jų buvo pristatyta net per daug. Per pastaruosius dvejus metus nemažai laivų buvo nurašyta ir supjaustyta kaip metalo laužas. Tai sąlygojo keletas priežasčių,- pirmiausia solidus kai kurių laivų amžius ir, žinoma, aukšti eksploatavimo kaštai; atsisakoma neefektyvių, daug kuro suvartojančių laivų. Pasaulio laivynas iš esmės pamažu atsikrato senų ir neefektyviai dirbančių laivų, taigi pastebima pasaulinio laivyno jaunėjimo tendencija.

V. Lygnugaris mano, kad tam tikruose segmentuose laivų skaičius turėtų stabilizuotis priklausomai nuo pasiūlos/paklausos santykio, pvz., specializuoti laivai refrižeratoriai. Tačiau neneigia, kad jiems konkurenciją sudaro laivai, galintys gabenti šaldytus produktus specialiuose konteineriuose. Anot jo, specializuoti laivai refrižeratoriai dirba tuose regionuose ir aptarnauja tas krovinių srautų linijas, kur laivai konteinervežiai negali dirbti todėl, kad arba nėra išvystyta infrastruktūra, arba jie nėra konkurencingi tam tikrų produktų pervežimų segmentuose. Kalbėdamas apie konkurenciją su konteineriniais laivais, jis pabrėžia, kad laivai refrižeratoriai turi keletą pranašumų, pavyzdžiui, pervežant dedikuotus vienos rūšies krovinius, užtikrinamas krovinio saugumas, pristatymo kokybė ir t. t. Taigi yra tokių sričių, kuriose laivams konteinervežiams sunku konkuruoti su specializuotais laivais refrižeratoriais.

Pasak pokalbininko, tai, kad sumažėjo laivų refrižeratorių skaičius, dar nereiškia, kad šis laivynas neturi perspektyvos. Jo teigimu, sumažėjimas įvyko todėl, kad laivų refrižeratorių statyba kainuoja labai brangiai, nes jie turi labai daug sudėtingos įrangos.

"Pervežamų šaldytų krovinių kiekis per metus auga apie 4-5 proc. Didžioji jų dalis iš tiesų keliauja į konteinerius, tačiau apie 1-2 proc. to augimo tenka ir specializuotiems refrižeratoriniams laivams. Kadangi krovinių partijos darosi vis didesnės, dėl masto ekonomikos po truputį nyksta mažieji refrižeratoriniai laivai, o tuo tarpu didesni dirba kaip dirbę. Manau, tol, kol bus poreikis, o jis bus bent jau artimiausius dvidešimt metų, grėsmės refrižeratorinio laivyno išnykimui nėra. Laivai konteinervežiai negali visko apimti. Viską gabenti konteineriuose tiesiog neįmanoma. Kartais reikia perkrauti krovinius iš žvejybos tralerių į laivus refrižeratorius atviroje jūroje, tokios operacijos atlikti tiesiai į konteinerius neįmanoma. O pačią konkurenciją vertinu, kaip labai teigiamą reiškinį. Tai mus visus skatina nesudėti rankų, tobulėti ir judėti pirmyn", - nuomonę išsakė V. Lygnugaris.

Laivų remontininkai sukalbamesni

AB "Limarko" laivininkystės kompanija" kelis senus ir neefektyvius laivus nurašė į metalo laužą. Šiuo metu ji turi 8 laivus refrižeratorius ir 3 konteinervežius sausakrūvius laivus. Pasak bendrovės vadovo V. Lygnugario, kompanija ir toliau tęs prieš kelerius metus pradėtą laivyno diversifikaciją. Perspektyvoje kompanijos sudėtyje matomos dvi kryptys: planuojamas darbas su refrižeratoriais, ir tolesnis sausakrūvių laivų skaičiaus didinimas. Pastarąjį segmentą esant palankiai situacijai rinkoje ketinama plėsti. Tam, kad būtų galima pradėti plėtrą, reikalingas rinkos augimas, suprantama, ir pervežimų įkainių didėjimas.

Laivybos kompanijoms išlieka labai aktualus kuro, kuris sudaro žymią sąnaudų dalį, klausimas. Laivų kuro kainos šiuo metu didelės ir blogina visų laivybos kompanijų rezultatus. Tačiau tikimasi, kad per artimiausius keletą mėnesių kuro kainos turėtų šiek tiek mažėti. Pasaulinės "žalios" naftos kainos pastaruoju metu mažėja, o tai turėtų koreguoti ir jūrinio kuro kainas.

O štai laivų remonto kainos iš esmės turi tendenciją mažėti. Šiuo metu jos nėra išaugusios. "Mums, laivų savininkams, užsakovams, darosi vis lengviau ir lengviau kalbėtis su laivų remontininkais. Susidaro įspūdis, kad jie turi gerokai mažiau darbo nei prieš krizę. Šiandien laivų remonto įmonės daug lankstesnės nei buvo prieš trejus metus. Tokios tendencijos vyrauja Viduržemio jūros, Tolimųjų Rytų, Pietryčių Azijos regionuose, t.y. ten, kur mes dažnokai remontuojame savus laivus", - sako V. Lygnugaris.

Neišspręstas klausimas

Gerinant verslo sąlygas laivybos kompanijoms Lietuvoje jau daug padaryta, pavyzdžiui, pelno mokestis pakeistas tonažo mokesčiu, jūrininkai dirbdami jūroje Lietuvos laivuose nemoka gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau yra likęs neišspręstas jūrininkų socialinio draudimo klausimas. Šiuo klausimu Lietuvos vėliavai sunku lygintis su kitų Europos valstybių, beje, ir kaimyninės Latvijos vėliava, kuriose sąlygos jūrininkams šioje srityje yra palankesnės. Lietuvos jūrininkai moka socialinio draudimo mokesčius, nors būdami jūroje negali naudotis "Sodros" paslaugomis. "Mes draudžiame jūrininkus laivų savininkų savitarpio draudimo klubuose, jiems taikomas draudimas, susijęs ir su gydymu užsienyje. Jeigu jūrininkas patenka į ligoninę užsienyje, už tai moka ne "Sodra", o mes. Taigi kai jūrininkas dirba jūroje, draudimas mokamas du kartus. Manau, kad tai nėra sąžininga", - sakė V. Lygnugaris.

"Laivybos kompanijos - globalaus pasaulio žaidėjos. Jūrininkai dirba visame pasaulyje. Tai, kad dar yra laivų, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava, lemia tai, kad Lietuvos jurisdikcija yra ne pati prasčiausia. Tas vienas neišspręstas mokesčių "Sodrai" klausimas dar leidžia mums gyventi Lietuvoje", - sakė laivybos kompanijos vadovas.

Daniškų ambicijų neturime

Paklaustas, kodėl laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, nuolatos mažėja, V. Lygnugaris atsakė: "Mažėjimo tendencija aiški ir ji tęsiasi jau daugelį metų. Lietuva kaip valstybė nesugeba savęs "marketinguoti". Ar šiandien, be Lietuvos laivų savininkų, kas nors bando padidinti laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, skaičių? Ar yra nors viena valstybės programa, kuri siūlytų registruoti laivus Lietuvoje? Ar apie tai kalba Lietuvos atstovai parodose, tarptautinėse konferencijose, kuriose dalyvauja valstybės institucijų atstovai? Aš pasigendu kalbų valstybės lygiu apie Lietuvos vėliavos patrauklumą. Užsienio kapitalo bendrovės mūsų šalyje investuoja į fabrikus, atidaro naujas gamybos linijas, tačiau investicijų į laivus praktiškai nėra. Kodėl to nepropaguoja valstybinės institucijos, ar tai ne jų prievolė? Juk laivai - tos pačios investicijos kaip ir fabrikai. Būtina kurti naujas darbo vietas.

Specialistų užtenka, jūrininkų yra daugiau negu reikia Lietuvos laivams. Nežinau, kodėl apie tai nekalbama valstybės lygiu. Reikėtų daugiau aktyvumo, o ne tik noro išsaugoti Lietuvos vėliavą turimuose laivuose. Danijos transporto ministras vienos konferencijos metu pareiškė, kad danai turi labai ambicingą specialią programą "Blue Denmark" (Mėlynoji Danija). 2015 metais jie ketina tapti vos ne didžiausia jūrine valstybe Europoje ir sukurti pačias palankiausias sąlygas laivybos kompanijoms. O sostinę Kopenhagą jau dabar vadina "Capital of the Seas" (Jūrų sostinė). Labai norėčiau, kad panašūs procesai vyktų ir Lietuvoje."