Lietuvos laivai pasiekia net Antarktidą

Laivas "Cassiopea", plaukiojantis su Lietuvos vėliava, gavo užduotį vykti į Antarktidą, į Discovery Bay (Atradimo įlanka) prie Livingston Way salos, paimti šaldytų krilių krovinį iš žvejybos tralerių ir transportuoti jį į Korėją ir Japoniją. V. Lygnugaris sako, kad visoje kompanijos istorijoje tokia užduotis buvo gauta gal tik prieš kokius gerus 30 metų. Pasak jo, niekas per daug tokia užduotimi neapsidžiaugė. Nors jūrininkai ir romantikai, bet kartu jie vis dėlto yra pragmatiški žmonės.

Už laivybos ribų

"Tokia užduotis gana sunki, nes iškyla laivo apledėjimo pavojus. Vandens temperatūra nulis laipsnių, bet jis neužšąla, nes sūrus vanduo užšąla tik esant minus keturių laipsnių temperatūrai. Ledo nėra, oro temperatūra minus 3-4 laipsniai. Oro sąlygos ten keičiasi labai greitai, kartais per dieną net 5 kartus. Štormas kyla netikėtai, vėjo greitis gūsiuose - iki 70 mylių per valandą, paskui staiga pasirodo saulė. Tai toks laukinis kraštas, kuriame karaliauja stichija. Jeigu pučia vėjas, yra drėgna, lyja, laivai pradeda apledėti. Įgulai būna sudėtinga, reikia kirsti ledą, kad laivas išlaikytų stabilumą", - pasakojo V. Lygnugaris.

Kompanijos Laivų valdymo departamento direktorius Steponas Ranonis pasidžiaugė, kad apledėjimo problemos nebuvo. "Sąlygos ten tikrai sudėtingos - mes jau buvome už visų įprastų laivybos ribų. Tradicinės oro prognozės duodamos tik iki 60 laipsnių pietų platumos. Antarktidoje vietoje įprastos prognozės gaudavome tik žodinį aprašymą iš Čilės, iš Valparaiso, kada iš kokios pusės gali papūsti vėjas. Ir prognozė buvo gana tiksli. Čiliečiai atspėdavo, kada vėjas aprims.

JŪRLAPIS. Laivo "Cassiopea" jūrlapis.

Gruntas toks, kad saugiai pasirinkti inkaravietę sunku. Iš vakarų pusės laivas buvo visai neapsaugotas. Visą laiką reikėjo būti pasiruošus įjungti pagrindinį variklį, kad, kai užeis audra, galėtume pakelti inkarą ir plaukti štormuoti. Laivo saugumas kėlė nuolatinę įtampą įgulai. Nors minusas buvo ir nedidelis, bet kai didelis vėjas, jutiminė temperatūra kur kas žemesnė, o mūsų žmonės labiau pratę dirbti atogrąžose ir kovoti su karščiu. Svarbiausia, kad jie su tuo susitvarkė, nebuvo panikos ir ypatingų nusiskundimų. Jeigu būtų prireikę pagalbos, tokioje atkampioje vietoje jos iš niekur negautum, nebent mokslininkų "trobelėje" būtų buvęs koks nors felčeris. Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis turi visiškai pasitikėti savimi. Atidirbome saugiai ir ramiai, be jokių incidentų, ačiū Dievui", - pasakojo S. Ranonis.

Krovinio vertė didesnė nei laivo

Vykdydama tokią sunkią užduotį kompanija pasitikėjo labai daug patirties turinčiu kapitonu klaipėdiečiu Olegu Gurašu, kuris joje dirba nuo pat Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos baigimo laikų, užaugo iki kapitono, ir laivo įgula, kurią sudaro tradiciškai 18 narių.

"Cassiopea" į Discovery Bay atplaukė birželio 7 d., o birželio 19 d. laivo krova jau ėjo į pabaigą. Į laivą buvo pakrauta apie 6,7 tūkst. tonų šaldytų krilių (smulkūs eufauzijų būrio aukštesnieji vėžiagyviai, aptinkami visuose vandenynuose). Vaizdžiai tariant, šie vėžiagyviai yra tarp krevečių ir planktono. Kriliai labai turtingi proteino ir yra puikus omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, kurios yra labai naudingos žmogaus organizmui, šaltinis.

Pasak V. Lygnugario, tai brangus krovinys, nes naudojamas ir farmacijos pramonėje, ir kulinarijoje. Japonai perka pirmo užšaldymo krilius, nes jie labai kokybiški. Kompanijos vadovas juokavo, kad, ko gero, gabenamo krovinio vertė yra didesnė nei laivo.

VIETA. Toje vietoje, kur tolumoje leidžiasi saulė, stovėjo laivas "Cassiopea". Laivo kapitonas Olegas Gurašas siųsdamas nuotraukas parašė: "Labai toli toli pietuose."

Paklaustas, ar tos dvi savaitės, kol "Cassiopea" buvo Antarktidoje, jam buvo neramios, kompanijos vadovas atsakė: "Nepasakyčiau, labai profesionalus kapitonas ir gera įgula. Laimei, nepasitaikė didelių štormų, nors ten dabar žiema ir šalčiausias metų laikas. Galima sakyti, kad mums pasisekė dėl oro, nes yra buvę metų, kai būtent tokiu metu ten temperatūra buvo iki minus 30 laipsnių, ir visur ledas. Tokiu atveju mes tikriausiai būtume negalėję taip sėkmingai krauti krovinio. Be to, mūsų laivas nelindo labai giliai, buvo pačiame Antarktidos pakraštyje, netoli Dreiko sąsiaurio ir Ugnies Žemės Pietų Amerikos žemyne."

Per riaumojančias 40-ąsias

Birželio 23 d. laivas "Cassiopea" atplaukė į Folklendų salas ir tos dienos vakare jau turėjo išplaukti Tolimųjų Rytų link per visą Pietų Atlantą, per tas vadinamąsias riaumojančias 40-ąsias, kurios prasideda nuo Argentinos, Bajat Blanka įlankos. S. Ranonio teigimu, kapitonas gaus rekomendacijas, kaip kuo saugiau plaukti per tuos audringus vandenis. Pasak jo, "Cassiopea" įgulos dar laukia nemažai nuotykių.

Šiomis dienomis laivas plaukia į Mauricijų bunkeriuotis. Ten nuplaukti jam reikia 15 dienų. Paskui pro Singapūrą jis plauks į Japoniją ir Korėją, taigi apiplauks beveik pusę žemės rutulio.

Pirmiausia "Cassiopea" bus iškraunama Pusane (Pietų Korėja), o koks bus uostas Japonijoje, dar nežinia, jis dar nėra paskirtas. Didžioji krovinio dalis skirta Japonijai.

Plukdė pingvinus muziejui

Laivų valdymo departamento direktoriui S. Ranoniui yra tekę būti Antarktidoje 1982 metais, tada, kai bendrovė Klaipėdos transporto laivynas nebuvo privatizuota ir nesivadino "Limarko" laivininkystės kompanija. Privatizavimas įvyko 2003 metais. S. Ranonis ten vyko su transportiniu refrižeratoriumi "Kazys Preikšas" ir labai gerai prisimena, kaip Lietuvos jūrų muziejui iš ten plukdė apie 30 pingvinų, jūrų liūtą ir dar kažkokių gyvūnų.

"Kol mes plukdėme pingvinus, jie mums apie toną žuvų suėdė. Bet tai nebuvo problema, žuvų turėjome. Pasirodo, numesk pingvinui žuvį, jis nežinos, ką su ja daryti, nes yra išmokęs žuvis gaudyti vandenyje. Todėl įpareigojome vieną jūreivį juos prižiūrėti ir grūsti žuvis į snapus. Kol atplaukėme, jie gerai nusipenėjo.

DĖL PAGALBOS. Jeigu prireiktų pagalbos jūrininkams, jie galėtų tikėtis nebent rasti felčerį mokslininkų "trobelėse". Kapitono Olego GURAŠO atsiųstos nuotr.

Pastebėjome, kad vieno pingvino sparnelis sužeistas, tad išmetėme jį už borto. Jis iš karto be jokio orientyro pasisuko į teisingą pusę ir nuplaukė namo. Pingvinai labai puikiai orientuojasi ir yra greiti plaukikai. Plaukia panašiai kaip delfinai iššokdami iš vandens", - pasakojo ponas Steponas.

Tačiau S. Ranonis Antarktidoje buvo sausį, kai ten buvo vasara ir situacija buvo šiek tiek kitokia. "Vėjai prinešdavo plaukiojančių ledų, reikėdavo laukti, kol bangos ir srovės išpūs juos iš kokios nors įlankėlės, kad galėtume į ją įplaukti pasislėpti. Priedangos reikėjo ieškoti ne tiek nuo vėjo, kiek nuo bangų", - prisiminė pokalbininkas.

Įsigytas naujas laivas

Kalbantis su V. Lygnugariu apie neeilinį "Cassiopea" reisą, jis prasitarė, kad praėjusią savaitę "Limarko" laivininkystės kompanija įsigijo dar vieną konteinerinį laivą, kuris Lietuvos jūrų laivų registre įregistruotas birželio 17 d. Viena iš kontrakto sąlygų - išlaikyti senąjį laivo pavadinimą, tad jis vadinasi "Hanse Fortune". Šis laivas jau dirba "Limarko" laivininkystės kompanijos labui Viduržemio jūroje, plaukioja į Graikijos, Turkijos, Egipto uostus kaip ir kiti du bendrovės konteineriniai laivai. Šiuo metu kompanija vėl turi 6 laivus: tris laivus šaldytuvus, t. y. transportinius refrižeratorius, kurių vidutinis amžius - per 20 metų, ir tris konteinervežius, kurių vidutinis amžius - 12,13 metų. Pasak V. Lygnugario, laivai refrižeratoriai yra labai prižiūrimi, nes jie gabena maisto produktus, todėl jiems keliami didesni reikalavimai. Anot vadovo, laivai refrižeratoriai dirba be problemų iki 40 metų amžiaus.

Visi "Limarko" laivininkystės kompanijos laivai yra gana dideli transokeaniniai laivai, didelis ir jų tonažas, turint omenyje Lietuvos laivyną. Beje, kompanija planuoja įsigyti ir daugiau naujų laivų.

"Limarko" laivininkystės kompanijos laivai plaukioja po visą pasaulį, į Klaipėdą beveik neužsuka ir remontuojami užsienio uostuose. Birželio 20 d. laivas "Capella" buvo Galicijoje (Ispanija), "Libra" - Kanarų salose ėmė tiekimą laivams ir ruošėsi dirbti Vakarų Afrikoje.

"Gal ir smagu būtų savo laivus remontuoti Klaipėdoje, bet nėra kaip. Dažniausiai remontuojame ten, kur dirbame. Mūsų konteinervežiai dirba Viduržemio jūroje, tai mes juos remontuojame arba Ispanijoje, arba Turkijoje, arba Graikijoje. Anksčiau dar grįždavome į Lietuvą, bet, kai kainos sukilo, nebėra prasmės, nes remontas nėra pigesnis", - sakė V. Lygnugaris.

Šiemet sausio 1 d. kompanijoje dirbo 187 jūrininkai, neskaičiuojant biuro darbuotojų. Darbuotojų skaičius gana dažnai kinta - paprastai jų būna apie 250.

"Situacija laivybos rinkoje šiuo metu nėra blizganti, bet ir labai bloga taip pat nėra. Laivai visada buvo ir bus reikalingi. Tik labai svarbu reguliuoti kaštus ir būti patikimu partneriu užsakovui. Tada net ir esant labai didelei konkurencijai su tavimi visi noriai dirba. Mes turime patikimo partnerio reputaciją, kuo labai džiaugiamės ir jaučiamės stiprūs rinkos dalyviai, nors turime nedaug laivų", - sakė V. Lygnugaris.