Lietuvos jūrininkai jau patyrė stresą dėl naujos konvencijos

Šiemet nuo rugpjūčio 20 d. įsigaliojo 2006 m. Ženevoje priimta TDO darbo jūrų laivyboje konvencija (MLC). Tai reiškia, kad laivai turi turėti atitikties šiai konvencijai liudijimus. Deja, nė vienas laivas, plaukiojantis su Lietuvos vėliava, jų neturi ir netgi negali turėti, nes dar nepatvirtinta jų išdavimo tvarka. Oficialių institucijų atstovai nemano, kad situacija yra tragiška, nes Lietuva dar turi laiko visus metus, tačiau kai kurie jūrininkai negaili "gražių žodelių" Lietuvos valdžios biurokratams.

Lietuvoje galios po metų

TDO konvencija dėl darbo jūrų laivyboje skirta užtikrinti jūrininkams tinkamas darbo sąlygas. Ji reglamentuoja įdarbinimo, apgyvendinimo, poilsio, sveikatos apsaugos ir priežiūros, gerovės ir socialinės apsaugos sąlygas, taip pat jūrininkų skundų nagrinėjimo procedūras.

MLC konvencija jungia daugumą nuo 1920 m. TDO priimtų jūrinių konvencijų ir bus taikoma daugiau nei 1,5 milijono jūrininkų visame pasaulyje, dirbančių valstybiniuose ir privačiuose laivuose, kurie paprastai verčiasi komercine veikla. Konvencijos nuostatos netaikomos karo laivams, karinio laivyno pagalbiniams laivams ir žvejybos ar panašios paskirties laivams bei tradicinės konstrukcijos laivams.

Lietuvos Seimas MLC konvenciją ratifikavo tik šiemet birželio 13 d., tačiau ratifikavimo data laikoma ta diena, kai šalies konvencijos ratifikavimo dokumentai įteikiami TDO. Lietuva TDO generaliniam direktoriui Gi Ryderiui (Guy Ryder) juos įteikė šiemet rugpjūčio 20 d. ir nuo tos dienos tapo 45-ąja valstybe, ratifikavusia šį dokumentą. Tačiau pagal tarptautines taisykles konvencija įsigalioja praėjus metams nuo jos ratifikavimo dienos. Vadinasi, Lietuvoje MLC konvencija pradės galioti tik nuo 2014 metų rugpjūčio 20 d.

Incidentas dėl "Akvilės"

Kadangi MLC konvencija pasaulyje tik tik pradėjo galioti, tam tikros sumaišties ir nesusipratimų neišvengiama. Juos jau išbandė ir Lietuvos laivų savininkai.

Šiemet rugpjūčio 29 d. Libano Beiruto uoste vietos inspektorius patikrino AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) laivą "Akvilė". Suprantama, jis neturėjo atitikties TDO konvencijai liudijimo, tad inspektorius parašė pastabą ir nurodė, kad šis trūkumas turi būti pašalintas iki laivo išvykimo, t. y. dokumentas turėjo būti gautas per vieną dieną. Atsidūrusi beviltiškoje padėtyje LJL vadovybė kreipėsi į Lietuvos saugios laivybos administraciją (LSLA).

LJL generalinis direktorius Audronis Lubys negailėjo pagyros žodžių LSLA, kuri, anot jo, padarė viską, kad būtų išvengta laivo "Akvilė" sulaikymo. Ji jau iš anksto davė nurodymus laivų savininkams, kaip reikia elgtis esant tokiai situacijai.

Jau rugpjūčio 20 d. LSLA buvo išsiuntinėjusi raštus visiems Lietuvos laivų savininkams, kuriuos jie turi pateikti laivus tikrinantiems inspektoriams. Juose nurodoma, kad Lietuvoje šiuo metu yra derinami teisės aktai, kad konvencija ratifikuota ir dabar rengiamasi įgyvendinti jos reikalavimus. Laivai, turintys tokius raštus, neturi būti sulaikomi kaip neatitinkantys MLC konvencijos dar iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. Tokia galimybė yra nurodyta ir TDO rekomendacijoje.

Tačiau laivą "Akvilė" tikrinęs inspektorius Beirute ignoravo pateiktą LSLA raštą. Tada, pasak A. Lubio, LSLA kreipėsi į Libano transporto ministeriją. Anot jo, Libane ši konvencija dar negalioja, tad inspektorius neturėjo teisės reikalauti tokio dokumento iš Lietuvos laivo. "Kartais mums tenka susidurti su laivus tikrinančių inspektorių nekompetentingumu", - sakė LJL vadovas.

Situacijos, dėl kieno kaltės Lietuvoje TDO konvencija dar negalioja, A. Lubys nesutiko komentuoti. Pasak jo, jeigu ji jau galiotų, laivų savininkams būtų kur kas lengviau dirbti. Laimei, šį kartą Lietuvos laivas nebuvo sulaikytas ir išleistas iš uosto, tad LJL materialinių nuostolių nepatyrė, atsipirko tik moraliniais, patirdama nereikalingą išgąstį.

Dažniau tikrins laivus

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža mano, kad šios svarbios konvencijos ratifikavimą užvilkino praėjusios kadencijos Seimas, turėjęs tai padaryti dar pernai metų pabaigoje. Dar 2012 m. pavasarį LJS kreipėsi į įvairius Seimo komitetus dėl šios konvencijos ratifikavimo. Tačiau tuometinis Seimas nusprendė, kad kartu su konvencijos ratifikavimu turi būti parengti ir visi - ne tik pagrindiniai - nacionaliniai teisės poįstatyminiai aktai. Štai todėl procesas ir užtruko. "Jeigu pernai būtume ratifikavę konvenciją, būtume spėję viską pasirengti ir dabar problemų nekiltų. Tačiau dabartinis Seimas operatyviai ėmėsi šio klausimo ir konvencija ratifikuota. Kad ji dar negalioja, didelės problemos nematau. Na, galbūt Lietuvos laivai bus dažniau ir nuodugniau tikrinami. Aišku, laivų įguloms tai nereikalingas stresas, tačiau, kad ir kaip būtų, patikrinimai sąlygoja tvarką laivuose", - sakė P. Bekėža.

LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus teigimu, Vyriausybės programoje buvo numatyta ratifikuoti šią konvenciją 2012 metų ketvirtą ketvirtį. Pasak jo, kadangi naujoji konvencija yra gana sudėtinga, nepavyko jos taip greitai ratifikuoti, kaip norėta.

Vilkina ministerijos

L. Kasparavičius paaiškino, kad LSLA kol kas negali Lietuvos laivams išduoti atitikties MLC konvencijai liudijimo, nes konvencija dar negalioja ir dar nėra patvirtinta liudijimo išdavimo tvarka. Anot jo, tvarkos projektas buvo parengtas dar birželį ir dabar jį derina trys ministerijos - Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos. Jo manymu, dabar svarbiausia, kad kuo skubiau būtų patvirtinta tvarka, o tada jau visi reikalai pajudės į priekį, nes tiek LSLA, tiek laivų savininkai tam rengiasi iš anksto.

Kol tvarka nepatvirtinta, LSLA negali nei pati audituoti laivų dėl atitikties MLC konvencijos reikalavimams, nei paprašyti tai padaryti klasifikacinių bendrovių.

Beje, ir LSLA inspektoriai negalės tikrindami užsienio šalių laivus Klaipėdos uoste reikalauti iš jų atitikties TDO konvencijai liudijimo tol, kol konvencija nepradės galioti Lietuvoje. Pasak L. Kasparavičiaus, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos uoste nebus tikrinama, ar laivuose sudaromos jūrininkams tinkamos darbo sąlygos. Jie bus tikrinami pagal kitas konvencijas, kurios Lietuvoje galioja.

Konvencija - iššūkis valstybei

Visų trijų minėtų ministerijų atstovus paprašėme apibūdinti konvencijos reikšmę.

Tarptautinių sutarčių ratifikavimas - gana sudėtingas ir ilgas procesas, kurio metu reikia atlikti atitikties nacionaliniams teisės aktams analizę, konsultuojantis su atsakingomis institucijomis bei socialiniais partneriais. Neretai dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo reikia keisti galiojančius įstatymus.

Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktoriaus pavaduotojos Eglės Vyšniauskaitės teigimu, ši konvencija yra unikali laivybos požiūriu. Viena vertus, ji konsoliduoja daugiau kaip 40 iki šiol jūrų laivybai taikytų socialinius ir darbo jūrų laivyboje santykius reguliuojančių konvencijų, kita vertus, ji apima itin platų santykių spektrą, esantį skirtingų valstybės institucijų atsakomybės srityje. Optimalaus reguliavimo mechanizmo nustatymas, kompetencijų tarp valstybės institucijų pasiskirstymas yra sudėtingas uždavinys, o pačios konvencijos tinkamas įgyvendinimas yra didelis iššūkis valstybei. Dėl šios priežasties, rengiant ir derinant įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, vyko itin intensyvi diskusija tarp valstybės institucijų ir jūrinio sektoriaus atstovų, siekiant užtikrinti subalansuoto ir kokybiško teisės akto priėmimą, atitinkantį jūrinio sektoriaus poreikius ir tarptautinės laivybos praktiką.

2010 m. gruodį įvykusio pasitarimo metu buvo pritarta imtis veiksmų spartesniam ir sklandesniam minėtos konvencijos ratifikavimui ir įgyvendinimui. Šiam tikslui buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta pateikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl Lietuvos teisės aktų keitimo pagal konvencijos nuostatas ir parengti teisės aktų, reikalingų šios konvencijos ratifikavimui, projektus.

Įstatymo dėl konvencijos ratifikavimo projektas 2012 m. rugsėjį buvo svarstytas Seime, tačiau nutarta daryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką iki tol, kol Vyriausybė parengs ir pateiks Seimui svarstyti šio įstatymo lydimuosius projektus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pavesta kartu suderinti teisės aktų projektus, reikalingus konvencijos ratifikavimui.

Ratifikuota ir įsigaliojusi konvencija tampa sudedamąja Lietuvos teisinės sistemos dalimi ir turi būti taikoma kaip ir kiti jos įstatymai. Todėl labai svarbu, kad konvencijoje įtvirtintų taisyklių įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai neprieštarautų konvencijos nuostatoms. Konvencijos ir ją įgyvendinančių teisės aktų nuostatų prieštaravimai gali turėti rimtų teisinių pasekmių, kurios pirmiausia atsilieptų laivybos verslo subjektams. Siekdami išvengti teisinių prieštaravimų ir užtikrinti teisinį nuoseklumą, teisės akto projekto rengėjai detaliai išanalizavo galiojančias nacionalinių teisės aktų nuostatas ir tai pareikalavo atitinkamų laiko sąnaudų.

Siekdama įgyvendinti konvencijos nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Susisiekimo ministerija parengė Lietuvos įstatymų pakeitimo projektus, kurie, po jų svarstymo ministerijų atstovų pasitarime ir gautų pastabų iš Teisingumo ministerijos ir Ministro pirmininko tarnybos Teisės skyriaus, buvo patikslinti bei pateikti svarstymui Vyriausybės posėdžiui. 2013 m. birželio 13 d. buvo priimti įstatymų pakeitimai ir ratifikuota konvencija.

Tvirtins artimiausiu metu

Teiravomės visų trijų ministerijų atstovų, kodėl iki šiol nepatvirtinama tokio svarbaus dokumento išdavimo laivams tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus specialistė Neringa Dulkinaitė sakė, jog todėl, kad duoti gana trumpi terminai, o reikia suderinti pozicijas tarp trijų ministerijų. Laivų ir jų atitikties vertinimo tvarką turi pasirašyti susisiekimo, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai. "Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal savo kompetenciją teikė pastabas bei pasiūlymus Susisiekimo ministerijai, kuri vertina tiek mūsų ministerijos, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas pastabas bei pasiūlymus ir tobulina teisės akto projektą", - sakė šios ministerijos atstovė.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Burbienė sakė, jog Sveikatos apsaugos ministerija pritaria galutiniam teisės akto projektui ir nemato kliūčių jo patvirtinimui. Ministerija teisės akto rengimo procese neįžvelgė jokio teisėkūros proceso nepateisinamo vilkinimo.

E. Vyšniauskaitė teigė, kad šiuo metu konvenciją įgyvendinanti tvarka, sudarysianti sąlygas išduoti laivų savininkams reikiamus dokumentus, yra galutinai suderinta su atsakingais visų ministerijų ekspertais ir bus teikiama ministrams pasirašyti. Tikimasi, kad įsakymas bus pasirašytas artimiausiu metu ir bus sudarytos visos reikiamos prielaidos dokumentams išduoti.

Jau susiduriama su reikalavimais

Neringa DULKINAITĖ, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus specialistė
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad konvencijos nuostatų taikymas jos neratifikavusioms valstybėms, ar valstybėms, kuriose konvencija dar nėra įsigaliojusi, tiesiogiai numatytas konvencijoje. Tai reiškia, kad jei neratifikavusios konvencijos valstybės laivas įplauks į valstybės, ratifikavusios konvenciją, teritoriją, jis bus tikrinamas pagal šios konvencijos nuostatas. Dėl šios priežasties Lietuvoje jau nuo konvencijos įsigaliojimo dienos susiduriama su tam tikrais reikalavimais, kylančiais iš konvencijos nuostatų, tarp jų ir atitikties liudijimo reikalavimas.

Tvarka - prioritetinis uždavinys

Eglė VYŠNIAUSKAITĖ, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktoriaus pavaduotoja
Susisiekimo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija yra pagrindinės tvarkos pirminio projekto iniciatorės, šio projekto rengėjos, todėl yra maksimaliai suinteresuotos kuo spartesniu ir sklandesniu teisės akto priėmimu. Suprasdama konvencijos įgyvendinimo svarbą ir galimas neigiamas pasekmes Lietuvos laivybos sektoriui dėl vėlyvo tvarkos parengimo ir dokumentų išdavimo, Susisiekimo ministerija šiuo metu tvarkos projekto derinimą laiko prioritetiniu uždaviniu ir jo derinimui skiria didelę dalį dėmesio.
Parengiamieji darbai 2006 m. TDO konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ratifikavimui prasidėjo netrukus po šios konvencijos priėmimo. Konvencijos ratifikavimas buvo įtrauktas į Lietuvos vyriausybės programos priemonių planą, už ratifikavimą atsakinga institucija paskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Parengiamajame darbe itin aktyviai dalyvavo Susisiekimo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija, buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, analizavusi konvencijos ir nacionalinių teisės aktų atitiktį. Į šios darbo grupės veiklą, be valstybės institucijų, taip pat buvo įtraukti ir Lietuvos jūrinio sektoriaus atstovai - Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos laivų savininkų asociacija ir kt.

Neturi priekaištų

Sveikatos apsaugos ministerijosVisuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Burbienė
Sveikatos apsaugos ministerija neturi priekaištų nė vienai iš teisės aktų rengimo procese dalyvavusių institucijų ir tik gali padėkoti Susisiekimo ministerijai bei Lietuvos saugios laivybos administracijai už iniciatyvumą ir darbštumą, nes joms teko didžiausias darbo krūvis.