Klaipėdos uoste norima įrengti istorinių laivų krantinę. Lietuvos jūrų muziejaus istorikai yra parengę ir nuostatų, pagal kuriuos būtų gali nuspręsti, ar laivas istorinis, ar ne, projektą. Tačiau kol šiam tikslui realiai nėra skirtos krantinės, reikalai nejuda iš mirties taško.
Daugelyje Europos uostų yra istorinių laivų uosteliai. Nors šie laivai neretai priklauso privatiems asmenims, paprastai jiems suteikiama nemokama vieta stovėti miesto centre, nes juose veikia ekspozicijos, juos lanko turistai. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio iniciatyva tokią krantinę prie pat piliavietės žadėta įrengti ir Lietuvos uoste. "Vakarų eksprese" jau ne kartą rašyta, kad 2005 m. Klaipėdos miesto tarybos sprendimu 100 m krantinė Pilies uostelyje turi būti perduota minėtam muziejui, tačiau realiai tai iki šiol nepadaryta.
Lietuvos jūrų muziejaus vyr. muziejininko istoriko Romaldo Adomavičiaus manymu, toje krantinėje būtų galima įrengti ekspoziciją, pasakojančią ir apie patį Pilies uostelį, kuriame jau XIX a. stovėjo iš Kuršmarių atplaukę krovininiai laivai, būdavo atvežama žuvis į turgų, buvusį dabartinės mašinų stovėjimo aikštelės vietoje. Anot muziejininko, prie krantinės Pilies uostelyje galima įrengti labai neblogą lokalinę ekspoziciją su gyvais, t. y. dar plaukiojančiais laivais.
Be to, kad istorinių laivų krantinės likimas šiandien Klaipėdoje yra miglotas, pasak R. Adomavičiaus, dar reikia apsispręsti, kas yra istoriniai laivai. Anksčiau prie Kultūros paveldo departamento veikė jūrinio paveldo komisija, kurios nariai buvo ir muziejininkai, ir istorikai, ir architektai. Ji bandė suformuluoti jūrinio paveldo apibrėžimą, svarstė įvairias su jūriniu paveldu susijusias problemas. Tačiau toji komisija turėjo tik patariamąjį balsą, niekas jos per daug neklausė, tad ir jos veikla prigeso. Muziejininkas mano, kad Kultūros paveldo departamentas galėtų išsiaiškinti, ar yra galimybė istoriniams laivams gauti krantinę, jeigu taip, tai kokie laivai prie jos turėtų stovėti.
Paklaustas, ar yra sudarytas Klaipėdoje esančių istorinių laivų sąrašas, be tų, kurie įtraukti į Lietuvos kultūrinių vertybių sąrašą, R. Adomavičius atsakė, jog pretendentai stovėti prie istorinės krantinės aptarti ne kartą. Kalbėta ir apie tai, kad Lietuvos jūrų muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, klubas "Budys" galėtų sudaryti tam tikrą darinį, kad jų atstovai apsispręstų, kokie laivai turėtų stovėti prie istorinės krantinės ir bendru sutarimu būtų parengti nuostatai. Vėliau prie to darinio galėtų prisijungti ir istorinių laivų savininkai. Jie siūlytų savo laivus, o minėtos institucijos spręstų, ar jie atitinka istorinio laivo apibrėžimą, ar ne. Anot R. Adomavičiaus, Lietuvos jūrų muziejaus istorikai jau yra parengę tokių nuostatų projektą. Tačiau kol realiai nėra vietos tiems laivams stovėti, nieko daugiau ir nedaroma.
Koks laivas istorinis?
 |
| Istorikų manymu, šimtametę "Olga" reikia išsaugoti kaip jūrinį paveldą. |
R. Adomavičiaus teigimu, istorinis yra tas laivas, kuris atspindi kokio nors regiono tam tikrą tradiciją. Taigi be autentiškumo, dar svarbu ir tradicijos. Pavyzdžiui, mūsų krašte Kuršmarėmis plaukiojo kurėnai. Jeigu nors vienas jų būtų išlikęs iš tų laikų, t. y. toks, koks jis buvo naudojamas anuo metu - be jokių variklių, be šiuolaikinių sintetinių medžiagų, burių, virvių, suoliukų ar staliukų, tai jis būtų tikras istorinis tradicinis laivas, atitinkantis visas sampratas.
Europoje
R. Adomavičiaus teigimu, 2002 m. priimta Barselonos chartija nustato, ar laivas yra istorinis. Nyderlanduose, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse senų laivų kaip jūrinio paveldo išsaugojimo judėjimas yra labai paplitęs. Tose šalyse veikia specialios ir tarptautinės organizacijos, sprendžiančios visas dėl istorinių laivų iškylančias problemas. Jos netgi atstovauja tų laivų savininkams Europos Parlamente.
Barselonos chartija nurodo, kad tradicinių plaukiojančių laivų panaudojimas socialiai naudingiems tikslams palengvina jų išsaugojimą. Tokia laivo funkcija yra skatintina, tačiau privaloma nedaryti žymesnių laivo išorės pokyčių. Atnaujinimas, susijęs su laivo funkcijos pasikeitimu, gali būti daromas nepažeidžiant nurodytų apribojimų. Pasak R. Adomavičiaus, minėta chartija nėra koks nors įstatymas, ji tik rekomenduoja statant tam tikrą autentišką laivą kuo mažiau jį modernizuoti ir keisti.
Dėl tokių laivų naudojimo kartais kyla konfliktų su saugios laivybos administracijomis visoje Europoje. Šiuo metu keliami labai dideli saugumo reikalavimai, pavyzdžiui, privalu turėti sename laive radijo stotį, statyti antenas ir t. t. Tokiu atveju, istoriko manymu, iš istorinio laivo jau daroma kaliausė. Senųjų atkurtų laivų savininkams ir saugios laivybos administracijoms tarpininkaujanti tarptautinė organizacija siekia, kad tokiems laivams būtų daromos tam tikros protingos lengvatos šioje srityje.
Tik vienas kurėnas
|
| "FORELLE". Prie istorinių laivų krantinės galėtų stovėti ir šis pramoginis laivas. |
Muziejaus kurėnas pastatytas kaip seno suirusio laivo, kurio jau nebėra, kopija. Jame panaudotos kai kurios to suirusio laivo metalinės detalės. Jis statytas maksimaliai laikantis tos technologijos, kuri buvo anksčiau, naudotos tokios pat medžiagos - ir dervos, ir ąžuolas, ir kaltinė geležis, ir t.t. Burės irgi yra lininės arba brezentinės, virvės kanapinės. Vis dėlto R. Adomavičius prisipažįsta, kad kartais tenka panaudoti ir sintetines virves. Variklis labai ilgai nebuvo naudojamas, tačiau kurėnui pradėjus dalyvauti įvairiose ekspedicijose ir renginiuose, be jo tiesiog negalėta apsieiti. Muziejininkai turi pakabinamąjį variklį, jeigu reikia kur nors vykti, bet paskui jis labai greitai slepiamas, kad negadintų vaizdo.
Visi kiti Lietuvos kurėnai statyti siekiant komercinių tikslų, t. y. norint plukdyti žmones ir iš to uždirbti. Jie jau gerokai pakeisti: ir konstrukcija, ir erdvės, kad keleiviams būtų patogiau, ir virvės kitaip rišamos, ir suoliukai padaryti, ir sintetinės burės pakabintos. "Šie laivai pritaikyti komerciniams tikslams, bet turi tam tikrą vertę, nes yra senųjų laivų rekonstrukcijos su tam tikrais pakeitimais", - sako istorikas.
Dorė tiktų
Dabar Lietuvos jūrų muziejuje baigiama atstatyti žvejų dorė. Tai buvo antras laivų, kurie pakeitė kurėnus, tipas. Dorės jau buvo motoriniai laiveliai, naudojami žvejybai ir jūroje, ir mariose. Jų taip pat nebeliko. Paskutinę dorę turėjo muziejus. Tai bus maksimaliai tiksli senos dorės kopija vietoj supuvusios ir subyrėjusios. Muziejus nori jame pastatyti autentišką variklį, būtent tokį, koks buvo anos dorės, todėl šis laivas taip ilgai restauruojamas. Jis atstovaus žvejybos mariose 20-30 metų tradicijai, tad labai tiktų istorinių laivų krantinei.
Garlaivio laikų kvapas
Kogas "Arka", esantis Klaipėdos uoste, R. Adomavičiaus manymu, yra tik suvenyras. Ano meto kogai, priklausę Hanzos pirkliams, buvo gerokai didesni, nebuvo lakuojami ir, žinoma, neturėjo variklių. Su Klaipėdos regionu kogus sieja tai, kad jie XIV-XV a. atplaukdavo į Klaipėdą. Tačiau pati ji nebuvo Hanzos sąjungos narė. "Arka" - tam tikra senovės iliustracija, tačiau autentikos joje nėra.
Kitas dalykas "Budžio" klube registruotas motorinis laivas "Olga" - jo ir korpusas senas, ir visa išvaizda autentiška. Dabar tokie laivai nebestatomi. Į jį pasižiūrėjęs gali įsivaizduoti, kokie laivai plaukiojo prieš šimtą metų. "Olgos" savininkas ją remontuodamas stengiasi atkurti viską taip, kaip buvo. Užtat joje, pasak R. Adomavičiaus, jau yra garlaivio laikų kvapo. Kas jį sieja su mūsų kraštu? Peržiūrėjus 1924-1925 m. laikraščiuose į Klaipėdą atplaukiančių laivų sąrašus juose galima rasti laivą tokiu pavadinimu. "Olgą" galima vadinti istoriniu laivu, kadangi ji atspindi praėjusią epochą. Ji reikalinga kaip jūrinis paveldas", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Adomavičius.
UAB "Klaipėdos laivų remontas" pramoginis laivas "Forelle" statytas apie 1934 m. Jo korpusas autentiškas, jis plaukiojo Vokietijoje, pradėjo naują laivybos Flensburgo įlankoje epochą ir turi savo istoriją.
Dukart skendęs pramoginis laivas "Jūrų liūtas" irgi seniai statytas, 1936 m. Pasak buvusio šio laivo savininko Virgio Babiansko, pirmoji laivo registracija - hitlerinės Vokietijos Trečiojo reicho kanceliarija. Yra ir senų prieškarinių restauruotų jachtų, "Budžio" klubo jachta "Peer Gynt" plaukioja jau 90 metų. Senų laivų yra ir daugiau.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą