Lietuvai pasisekė - pigiai įsigyti patruliniai laivai

Ne itin apie karo laivus išmanantys žmonės mėgsta padejuoti, esą Lietuva užsienyje brangiai perka senas geldas ir sudaro galimybę užsieniečiams atsikratyti metalo laužo. Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Olegas Mariničius mano, kad mūsų šaliai tiesiog pasisekė - pigiai įsigyti trys modernūs patruliniai laivai.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (LKJP) Danijoje įsigytam patruliniam laivui P-14, šiemet sausio pabaigoje parplukdytam į Klaipėdos uostą, oficialiai vardas "Aukštaitis" bus suteiktas kovo 12 d. Tądien jis bus pašventintas, į Klaipėdą turėtų atvykti Danijos gynybos ministras, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai.

"Aukštaitis", kuriam vadovauja kapitonas leitenantas Jonas Vyšniauskas - trečiasis ir paskutinis iš Danijos karališkojo karinio laivyno Lietuvos įsigytas patrulinis laivas. Visi tie laivai - "Žemaitis", "Dzūkas", įsigyti pernai ir užpernai, bei "Aukštaitis" - yra daugiafunkciniai "Flyvefisken"/"Standart Flex 300" klasės patruliniai laivai. Jų įsigijimo projektas buvo vykdomas porą metų.

Pasak LKJP vado jūrų kapitono O. Mariničiaus, patys laivai beveik nieko nekainavo, mokėta už jų naujus variklius, kuriais buvo pakeisti seni. Pavyzdžiui, variklis kainavo 4,4 mln. Lt, laivo techninė apžiūra bei aptarnavimas - 8,9 mln. Lt. Anot vado, laivų paruošimas atlikti patruliavimo funkciją Lietuvai kainavo apie 30 mln. Lt. Beje, vienas toks naujas tos pačios klasės laivas, vado manymu, gali kainuoti iki 150 mln., o nauja fregata - apie 200-300 milijonų JAV dolerių.

Pabūklas dovanotas

Iš danų įsigyti patruliniai laivai yra 14-15 metų senumo. Pasak O. Mariničiaus, jie yra sulaukę tik brandos amžiaus. Beje, metalinių laivų amžiaus vidurkis - 30-35 metai. "Laivo tarnavimo laikotarpį apsprendžia korpusas. Jis gyvuoja tiek, kiek laiko korpusas", - sako LKJP vadas.

Anot jo, Danijos karališkojo karinio laivyno perduotas "Aukštaitis", kuriam apie 15 metų, yra gana jaunas. Jam atlikti, dokinis remontas, visi reikalingi laivo modernizavimo darbai, seni varikliai pakeisti naujais, instaliuotas pabūklas. Pastarasis yra Danijos laivyno dovana LKJP, tad jis nieko nekainavo. LKJP vado teigimu, "Aukštaitis" sukomplektuotas pagal visus šio tipo laivų reikalavimus ir turi viską, ką turi turėti toks naujas laivas.

Ir kiekvienam iš minėtų Danijoje įsigytų laivų buvo atliktos panašios procedūros.

Kodėl patruliniai laivai?

Paklaustas, kodėl buvo perkami būtent patruliniai laivai, o ne, sakykime, fregatos, O. Mariničius atsakė: "Mūsų patrulinių galimybių klausimas iškilo seniai, dar man būnant LKJP štabo viršininku, t. y. prieš 10 metų. Matėme, kad patruliavimui skirtų laivų, t. y. abiejų fregatų "Žemaitis" ir "Aukštaitis", pastatytų 1980-1981 metais, bei "Štorm" klasės patrulinių laivų tarnybos laikotarpis artėja prie pabaigos. Turint omenyje jų ginkluotę, buvo akivaizdu, kad šie laivai turi būti pakeisti. Nusprendėme, kad vietoj patruliavimą vykdžiusių 5 laivų pakaks 4, kad senieji turi būti pakeisti kitais moderniais ir naujais laivais."

O. Mariničiaus, kuris yra buvęs fregatos "Aukštaitis" vadu, manymu, paliekant fregatas toliau eiti tarnybą būtų reikėję labai daug į jas investuoti modernizuojant ginkluotę, techniką, remontuojant jėgaines ir t. t. Atlikti apskaičiavimai rodė, kad labiau apsimoka atsisakyti fregatų ir pirkti modernius laivus.

Beje, fregatų įgulas sudarė po 60 žmonių. O patruliniam laivui pakanka 26 įgulos narių. Taigi iš vienos fregatos įgulos LKJP galėjo sudaryti beveik trijų laivų įgulas.

Seni laivai nurašomi

Dabar patrulines pajėgas sudarys 4 laivai - minėti trys daniški laivai ir vienas "Štorm" klasės kateris, kurio būklė geriausia iš visų turėtų "štormų".

"Aukštaitis" yra lygiai toks pats laivas kaip ir kiti du parplukdytieji iš Danijos. Įsigijusios šį laivą LKJP atsisako vieno iš greitaeigių "Štorm" klasės katerių "Skalvis". Jis nebeis aktyvios tarnybos ir nebebus patrulinis laivas. O. Mariničiaus teigimu, dabar bus sprendžiama, kam toliau bus naudojamas šis laivas. LKJP vadovybės manymu, jį būtų galima panaudoti LKJP laivų įguloms mokyti kovos už laivo gyvybingumą.

Jeigu tam nepritars Vyriausybė, "Skalvio" laukia toks pats likimas kaip ir kitų LKJP nurašytų laivų. Iki šiol nurašomi laivai buvo parduodami į metalo laužą. Taip nutiko aprūpinimo laivui "Vėtra", fregatai "Žemaitis", greitaeigiam kateriui "Dzūkas". Fregata "Aukštaitis" dar kol kas stovi prie krantinės karo laivų uostelyje, tačiau aktyvios tarnybos ji jau neatlieka, vyksta jos nurašymo procesas.

"Mes nenorime, kad mūsų laivai dingtų. Siūlome juos panaudoti kaip muziejinius eksponatus. Tokia yra pasaulinė praktika. Daugelis uostų turi karinį laivą, kuriame žmonės mielai lankosi", - sako O. Mariničius.

Naujas žingsnis laivyno plėtojimo srityje

Olegas MARINIČIUS, Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas

Tai, kad rinkomės patrulinius laivus, o ne, sakykime, fregatas, priklausė nuo mūsų kišenės dydžio, t. y. nuo to, ką galėjome įpirkti atsižvelgdami į mūsų biudžetą.

Įsigyjant patrulinius laivus mums labai padėjo ir didelį geranoriškumą pademonstravo tiek Danijos Vyriausybė, tiek šios šalies karinis laivynas. Mums tiesiog pasisekė. Šiuose laivuose ir technika, ir elektronika yra vienos moderniausių. Be visų kitų dalykų, įgulų gyvenimo sąlygos patruliniuose laivuose kur kas geresnės nei fregatose. Įsigydami šiuos laivus žengėme kitą žingsnį Lietuvos karo laivyno plėtojimo srityje.

Vidmantas MAŽIOKAS