Lietuvą gelbės laivai, tiekiantys dujas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio manymu, suskystintų dujų terminalo statybos idėjos ilgainiui bus atsisakoma, nes tai labai brangus projektas. Lietuvą dujomis galėtų aprūpinti laivai. Tam reikalinga požeminė dujų saugykla.
Jeigu paaiškėtų kad Siderių saugykla yra netinkama šiam tikslui, panašių saugyklų Latvijoje yra ne viena.

Pastaruoju metu valdžios atstovai, įskaitant ir energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, itin daug kalbą apie galimybę Lietuvą aprūpinti dujomis, jas atgabenant laivais. Klaipėdos uoste arba Būtingėje, pavyzdžiui, už 14 mylių, stovėtų vienas laivas. Atplaukęs kitas laivas į jį perpumpuotų dujas, jos pastarajame būtų gazifikuojamos ir perduodamos į tinklą.

B. Lubio manymu, kadangi Lietuva neturi požeminių dujų saugyklų, minėtas dviejų laivų variantas yra tik praktinė galimybė, t. y. galėtų egzistuoti toks priėmimas. Tačiau tai nebūtų šimtaprocentinis apsirūpinimas dujomis, jeigu nebus rekonstruota ir įrengta požeminė dujų saugykla. Mat tinklui būtų perduodamas tik toks dujų kiekis, kokį jis galėtų priimti.

Monopolizavo ministerija

Siderių požeminės dujų saugyklos svarbą ir būtinybę įgyvendinti šį projektą jau yra pabrėžęs energetikos ministras. Jau skirtas finansavimas geodeziniams tyrimams atlikti, jau rengiama studija dėl galimybių laikyti dujas Siderių požeminėje saugykloje Telšių rajone. Pramonininkų vadovo manymu, tikėtina, kad studija bus baigta iki šių metų pabaigos. Tačiau, pasak jo, norinčiųjų, kad ši saugykla būtų tinkama, mažiau, nei norinčiųjų, kad ji būtų netinkama.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas B. Lubys: "Mūsų noras būti originaliems, ne visada duoda skalsesnę duoną. Vienas didelis Lietuvos politikas pasakė, kad noras pigių dujų ar naftos yra valstybės išdavimas. Vadinasi, visa Europa išduoda savo valstybes, nes siekia gauti pigių dujų."

B. Lubio teigimu, kad Siderių saugykla nėra itin gera, jau žinoma ir dabar, tačiau, ar ji yra galima naudoti, ar išlaikys slėgius ir nebus difuzijos, sužinosime tik metų pabaigoje. Saugykla yra 1,5 km gylyje, jos talpa - apie 0,5 milijardo kubinių metrų dujų.

Pasak B. Lubio, Siderių saugyklos klausimą monopolizavo Lietuvos energetikos ministerija ir į šį projektą neįsileido nė vieno kompaniono, neprileido ir prie studijos rengimo darbų. Ar to būtų norėjusi AB "Lietuvos dujos", B. Lubys sako nežinąs, bet tokį norą buvo pareiškusi koncerno "Achemos grupė" AB "Achema", bendrovė "Dujotekana". "Jeigu studijos pateiktus duomenis matytų bent du subjektai, jie būtų ojektyvesni", - mano B. Lubys.

Latvijos pranašumai

Lietuva pernai suvartojo 3,2 milijardo kub. m dujų. Pasak B. Lubio, latviai, kurie per metus sunaudoja apie 2 milijardus kub. m dujų, šioje srityje turi pranašumų. Jie turi Inčukalno požeminę dujų saugyklą, kuri gali talpinti 2,5 milijardo kub. m dujų. Taigi jau vien toje saugykloje jie gali sutalpinti didesnį nei vieneriems metams šaliai reikalingą dujų kiekį. Be to, jie dar turi ir kitas saugyklas, pavyzdžiui, Dobelėje, kuri gali talpinti 2 milijardų kub. m dujų. Rygos, Ventspilio ir Palangos ruože dar yra 5-6 galimos požeminės saugyklos. "Požeminės saugyklos šiandien yra gana reikalingi dalykai. Jas, žinoma, reikia ištirti, įrengti, tačiau tam pasakiškų pinigų nereikia", - mano pramonininkų prezidentas.

"Jeigu studija parodys, kad Siderių saugykla netinkama, jokios tragedijos dėl to aš nematau. Lietuva ir Latvija šalia viena kitos. Sėdai ant dviračio ir nuvažiavai", - juokavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Principiniai sprendimai - metams baigiantis

Šiandien dar vyksta daug diskusijų, kur reikėtų statyti suskystintų dujų terminalą. Pasak B. Lubio, tik turint tokį terminalą atsiranda galimybė ir Lietuvai pirkti dujas kaip kitoms Europos valstybėms, o ne mokėti, palyginti su jomis, gerokai brangiau.

B. Lubio manymu, suskystintų dujų terminalo statybos idėjos ateityje ilgainiui bus atsisakoma, nes tai bus per brangus projektas. Anot jo, iš karto bus einama sudujintų, arba gazifikuotų, dujų kryptimi. Bus atgabenamos suskystintos dujos, o laivai tieks jau gazifikuotas dujas. Šiandien nagrinėjama daugybė variantų, kuriose vietose reikėtų tai daryti. B. Lubio manymu, jau šių metų pabaigoje bus priimti principiniai sprendimai šiuo klausimu.

"Nesame pametę projekto"

Paklaustas, ar tiesa, kad prieš kelerius metus koncernui "Achemos grupė" buvo siūloma pirkti laivus dujovežius, t. y. suskystintų dujų tanklaivius, tačiau jis atliko tyrimus ir nusprendė, jog neapsimoka tai daryti, B. Lubys atsakė: "Jūsų informacija ne visai tiksli. Mes dirbome šioje srityje ir nesame pametę šito didelio projekto. Ir dabar palaikome ryšius su atitinkamomis Libijos energetinėmis tarnybomis, t. y. valstybiniu tos šalies dujų ir naftos koncernu. Manome, kad suskystinimo, arba suspaudimo, terminalo pastatymas Libijoje ar kurioje kitoje valstybėje Lietuvai būtų labai svarbus klausimas, kaip ir visoms trims Baltijos bei kitoms Europos valstybėms.

Mes nagrinėjome klausimus, kiek kainuotų toks laivas, kiek jis būtų naudingas, koks jo atsiperkamumas ir t. t. Esame atlikę įvairias studijas. Tokių laivų vežėjų kainos įvairios - 200-350 milijonų JAV dolerių priklausomai nuo dydžio ir nuo įrangos."

Dalia BIKAUSKAITĖ