Lenkų jachtos primindavo pasauliui apie Lietuvą

"Žemajtej" ir "Litwa" - dviejų lenkų jachtų, plaukiojusių po pasaulio jūras XIX ir XX a. sandūroje, pavadinimai. Jos niekada nesilankė Lietuvos pakrantėje, tačiau keliaudamos po tolimas jūras primindavo pasauliui, kad yra toks kraštas Lietuva.

Potraukį tolimoms jūrų kelionėms, kaip rašo grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852-1935), didelių dvarų Lietuvoje ir Ukrainoje savininko, biografai, jis pajuto dar vaikystėje. Mirus tėvams, aštuonerių metų našlaitis Benediktas iš Paryžiaus buvo atvežtas į Tiškevičių giminės valdomą Raudondvarį, įsikūrusį Nemuno ir Nevėžio upių santakoje. Iš Raudondvario rūmų viršutinių aukštų jis galėdavo stebėti pro šalį plaukiančius laivus, o turtingoje senelio bibliotekoje skaityti didžiųjų geografinių kelionių ir atradimų aprašymus.

Po senelio mirties jaunasis grafas gyveno Paryžiuje, kur domėjosi burlaiviais, jūrų kelionėmis, o vėliau ir pats išsiruošė į kelionę. 1875 m. pavasarį lenkų spaudoje pasirodė pranešimai, kad į Varšuvą atvyko 23 metų grafas B. Tiškevičius, neseniai grįžęs iš tolimos kelionės, kurios metu pabuvo tolimiausiose Rytų šalyse ir iš ten parsivežė daug mokslinių trofėjų. O rugpjūtį dienraštis "Wędrowiec" pranešė, kad grafas ruošiasi kitais metais aplankyti Šventąją Žemę, Kiniją, Japoniją ir Australiją, o gal ir surengti mokslinę ekspediciją aplink pasaulį.

"Žemajtej" - įspūdinga jachta

Azartiškas, ambicingas ir išdidus jaunasis grafas nutarė pasistatyti didelę, prabangią jūrinę jachtą. Ją suprojektavo žinomas prancūzų laivų konstruktorius Žakas Augustinas Normandas, o pagamino Havro laivų statytojai. Grafas savo laivui suteikė "'8femajtej" vardą. Kodėl jis pasirinko tokį pavadinimą, paties B. Tiškevičiaus paaiškinimų nėra likę, tačiau kai kurie jo biografai mano, kad taip jis įamžino savo tėvoniją.

B. Tiškevičius (viduryje) savo jachtos denyje su komanda.

"Žemajtej" buvo įspūdinga dvistiebė jachta, kurios ilgis - 42,2 m, pagrindinio stiebo aukštis - 45 m, bendras burių plotas - 958 kv. m, tonažas - 249,2 t. Tokiai didelei jachtai valdyti prireikė net 37 įvairaus rango jūreivių. Juos grafas nusisamdė savo tėvynėje. Kadangi jo pagrindinis turtas buvo carinėje Rusijoje, o ir jis pats buvo tos šalies pilietis, tad jachtoje buvo iškelta carinės Rusijos laivyno vėliava.

Apie B. Tiškevičiaus plaukiojimus su naująja jachta nedaug kas žinoma. Bent jau taip tvirtina žinomas lenkų buriuotojas, marinistas V. Glovackis. Net iki šiol dokumentais nepatvirtinta, ar B. Tiškevičius nuplaukė į Filadelfiją (1876 m. birželį lenkų dienraštyje "Wędrowiec" buvo išspausdintas pranešimas, kad grafas B. Tiškevičius su savo jachta "Žemajtej" neseniai išplaukė į Filadelfiją), ar bent bandė apiplaukti pasaulį.

Istorikai bei grafo biografai nustatė tik tiek, kad jis 1876 m. su jauna, vos devyniolikos metų žmona Elsbieta Klara plaukiojo po Viduržemio jūrą, lankėsi Alžyre ir Kryme, ilgesniam laikui buvo apsistojęs Madeiros saloje Atlanto vandenyne.

Jachtos "Litwa" gairelė. Deja, jachtos nuotraukų autoriui aptikti nepavyko.

To meto žinomas lenkų keliautojas ir buriuotojas Stefanas Šolcas-Rogozinskis, apsilankęs Madeiros salos Funšalo uoste, rašė: "Nė vienas laivas, įplaukiantis į uostą, nelieka nepastebėtas akylo grafo teleskopo. Tiškevičius gyvai domisi viskuo, kas liečia keliones ir jūrą, ir todėl gražų paviljoną, stovintį ant pakrantės uolos, jis pavertė maža jūrine laboratorija. Dar neseniai prieš ją ant bangų uoste suposi puiki grafo jachta, labiau panaši į pavyzdingą karo laivą, negu į privačią jachtą."

Paryžiaus jachtklubo archyve rastas dokumentas, kuris liudija, kad B. Tiškevičius buvo šio klubo narys nuo 1876 iki 1878 m. Būtent tuo laikotarpiu jam priklausė jachta "Žemajtej".

1879 m. B. Tiškevičius savo garsiąją jachtą, kuri 1878 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje buvo apdovanota aukso medaliu, pardavė vienam prancūzų baronui. Šis jam nesuprantamą jachtos pavadinimą pakeitė prancūzišku "Velox". Pakeitusi bent keletą savininkų, B. Tiškevičiaus jachta kažkur dingo ar pražuvo Pirmojo pasaulinio karo metais.

Išliko tik laivo varpas

Lenkijoje, Gdansko jūreivystės muziejuje, tarp gausybės jo eksponatų kabo paprastas varinis laivo varpas. Mus, Lietuvos buriuotojus, neretai čia užklystančius pasidairyti į jūrines relikvijas, visada domindavo ant jo išgraviruoti užrašai - "Christa" ir "Litwa". Kodėl, kokia proga ant seno varpo užrašytas mūsų šalies vardas?

Pasirodo, prieš daugelį metų po Baltijos ir Juodąją jūras plaukiojo toks garinis burinis dvistiebis pramoginis laivas, ant kurio bortų puikavosi užrašas "Litwa". Šios jachtos istorija, deja, mažai dokumentuota. Net Gdansko muziejuje tėra tik šio laivo varpas ir stebuklingai išlikusi jachtos gairelė.

Žinoma tik tiek, kad šio laivo savininku ilgą laiką buvo Ignacas Korvinas-Milevskis (1846-1926), gana spalvinga asmenybė, daugiau žinoma Vakarų Europoje negu savo gimtojoje Lenkijoje. Jis priklausė vienam garbingiausių Austrijos-Vengrijos monarchinės valstybės jachtklubų, kuris buvo tampriai susijęs su kariniu jūrų laivynu. Čia I. Milevskis susipažino su karo laivyno admirolu, erchercogu Karoliu Stefanu Habsburgiečiu, iš kurio 1895 m. ir nupirko jachtą "Christa".

B. Tiškevičiaus portretas.

I. Milevskio giminės šaknys, kaip ir B. Tiškevičiaus, glūdėjo Lietuvoje. Matyt, todėl ką tik įsigytai jachtai jis suteikė naują pavadinimą - "Litwa". Tai buvo 207 tonų talpos dviejų stiebų jachta su aukštu kaminu tarp jų. Ji pasižymėjo puikiomis jūrinėmis savybėmis ir labai tiko tolimoms kelionėms. Įdomu, kad šiame laive jūrinę praktiką atlikdavo lenkų kariūnai ir karininkai, tarnavę Austrijos-Vengrijos kariniame jūrų laivyne. Iš pradžių "Litwa" daugiausia plaukiojo po Viduržemio jūrą, užsukdama į Egiptą, Graikiją, Italiją, o 1897 m. leidosi į tolimą kelionę.

Pirmiausia "Litwa" atplaukė į Gdanską, kur jos įgula pasipildė jaunais lenkų buriuotojais. Būtent jie sudarė vėliau įsikūrusios Lenkijos buriuotojų sąjungos branduolį, tapo žinomais lenkų jūrininkais ir buriuotojais. Išplaukusi iš Gdansko ir aplenkusi visą Skandinavijos pusiasalį, jachta "Litwa" 23 dienas plaukė atšiauriais Barenco ir Baltosios jūros vandenimis, kol pasiekė Archangelską.

Po ilgos ir sunkios kelionės "Litwa" vėl grįžo į Europą ir plaukiojo po Adrijos jūrą iki 1914 m. Prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui I. Milevskis jachtą pardavė Meksikai. Atsisveikindamas su ilgai jam tarnavusia jachta, buvęs jos savininkas atminimui pasiliko laivo varpą, kuris galiausiai pateko į Gdansko jūreivystės muziejų.

Venantas BUTKUS